Keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus nutolęs Karmazinų pažintinis takas labai tinkamas savaitgalio išvykai. Iš Vilniaus į pažintinį taką pateksite važiuodami pro Sudervę Kernavės link.
Koordinatės 54.8055, 24.984732
Karmazinų pažintinis takas turi visko, ko reikia patraukliam maršrutui – gražų kraštovaizdį mėgstantiems regėti gražius vaizdus, įdomius informacinius stendus žingeidiems keliautojams, stovyklavietes iškylų gamtoje mėgėjams ir aiškų ženklinimą, kuris visiems kuria saugumo jausmą. Bet vis tik patartina nusifotografuoti ir žemėlapį parodytą stende.
Tako pradžioje pasitinka simboliniai vartai su saule viršuje. Takas vedantis į slėnį, kuriame gyveno mūsų protėviai. Dabar slėnyje yra didžiausios protėvių kapinės Vilniaus apylinkėse.
Pirmoji stovyklavietės vieta. Gamtos apsupty ramu, nors lankytojų tikrai nemažai.
Kas nebijo skruzdėlių, gali įlisti į medžio vidų.
Gamta nemėgsta tuštumos. Neliko medžio, tai sukūrė augalų puokštę.
Daugelis pilkapių sunykę, apardyti ar medžiais apaugę, tačiau 3 pilkapiai yra atkurti iki originalaus dydžio ir formos.
Nuo šios tako vietos yra kelios ėjimo kryptys: eiti tiesiai arba pasukti dešinėn ir leistis link Neries vaizdingiausios tako dalies. Bet kurį variantą pasirinkus apeisite tiek pat ir grįšite į tą patį pradžios tašką. Mes pasukome dešinėn link Neries.
Šalia upės esantis pilkapynas nėra atsitiktinumas. Tyrinėtojai taip pat randa ryšį tarp pilkapynų ir rėvų bei akmenų grupių, todėl neabejojama, kad Neris siejasi su protėvių laidojimo papročiais. Spėjama, jog II – IV a. prie Neries gyvenę gyventojai mirusiųjų kūnus tiesiog paleisdavo upe žemyn, kol vėliau atsirado kūnų deginimo paprotys.
Dešiniajame Neries krante seniau buvo Karmazinų kaimas, kurį sudarė trys gyvenvietės, vadinamos Pirmaisiais, Antraisiais ir Trečiaisiais Karmazinais. Gyveno čia ne kokie valstiečiai, o bajorai, kurie vilkėjo raudonos spalvos (karmazininiais) apdarais.
Karmazinų pažintinio tako informaciniai stendai verti pagyrimo. Jie ne tik gražūs akiai, bet ir įdomūs pateikta informacija, bei užduodamais šmaikščias klausimais. Verta stabtelti, paskaityti, nuotraukas apžiūrėti.
1,5 km atkarpos Neries pakrantė pateikia daug gamtos įdomybių. Augantys medžiai kaip arkos užtvėrę taką.
Tolėliau jau akmenų tako ruožas.
Baigiantis gražiajai tako atkarpai palei Nerį, kelią pastoja 60 metrų aukščio kalnas, Velniakampiu vadinamas. Neskubėkite, lipkite lėtai, nes daug medinių laiptų pakopų reikia užlipti.
Pavargus palima stabtelti Velniakampio regykloje, pasigrožėti upės vingiu, atgauti kvapą.
Toliau jau keliavome miško takeliu.
Perėjome akmeniniu takeliu upelį.
Dar takas vedė ir žvyrkeliu, turėjome galimybę pasigrožėti pievomis.
Ir miško takeliu vėl grįžome į tako pradžią. Takui apeiti ir grožintis upe užkandžiauti mums prireikė nepilnai trijų valandų.
Tako ilgis 7 km. šis pažintinis takas tinkamas aktyviems vaikščiotojams. Eisite miško taku, žvyrkeliu, leisitės žemyn, kilsite laiptais, tad reikėtų įvertinti ar patys mažiausieji žygeiviai įveiktų šį taką. Vaikiškiems vežimėliams kliūčių taip pat yra.
Keliaudami taku klausėmės paukščių čiulbėjimo, lapų šnarėjimo, medžių cypavimo. Gyvūnų nesutikome, antis ir įvairius paukščius matėme. Tiesa, uodų yra, tad nepamirškite priemonių nuo uodų ir erkių.
Gamtos tyrinėtojams ir mylėtojams taką tikrai rekomenduoju.
Labai gražu 😀