Oras nuostabus, tai nutarėme vykti į Šveicarijoje įsikūrusią Survilų sodybą. Manote ji toli? Survilų kaimo turizmo sodyba yra įsikūrusi vienkiemyje ant Šveicarijos tvenkinio kranto, 28 km nuo Kauno, netoli Jonavos, aplink miškas.
Sodybos svečiai gali pailsėti kaimiškoje aplinkoje,
išsimaudyti pirtyje ir tvenkinyje, džiaugtis kitais gamtos teikiamais malonumais: mėgautis grynu oru, grybauti, uogauti riešutauti, sportuoti, žvejoti.
Sodyboje yra : diskgolfo parkas, futbolo golfas, krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelės,
baidarės, vandens dviračiai, kubilas ir pirtis, lauko pavėsinės.
Bet mes važiavome ne šiuo poilsiu mėgautis, bet mus domino BASAKOJŲ TAKAS, kurį sudaro daugiau nei 10 skirtingų dangų ilgis apie du kilometrus.
Darbo laikas: kiekvieną dieną nuo 9 val iki 21 val.
Kaina: suaugusiam 5 Eur, vaikui 4 Eur.
Adresas: Saulės g. 21, Barborlaukio km. Jonavos rajonas
Informacinėje lentoje perskaitome apie vaikščiojimo basomis naudą:
Pagerinama kraujo ir limfos cirkuliacija;
Sustiprinamas sąnarių paslankumas galūnėse;
Pėdų oda tampa švelni, užplūsta lengvumo pojūtis;
Pasivaikščiojimas padeda sumažinti stresą, sustiprinti kūno gyvybinį tonusą, pagerina skrandžio, smegenų, kepenų, kasos ir kt. organų veiklą. Pėdų masažas taikomas ir esant miego sutrikimams.
Trąsos pradžioje galima palikti batus, bet mes nešėmės, nes netikėjome, kad trąsą įveiksime basomis pėdomis, bet įveikėme.
Trąsa įrengta nuostabioje vietoje ir pakankamai saugi. Yra virvės, kuriomis gali prisilaikyti laipiodamas.
Žavėjo nuotaikingos lentelės-įspėjamieji ženklai.
O šis namukas sudomino visus.
Visiems rūpėjo ir ką tas Nykštukas čia daro.
Ot tie žmonės, net Nykštuką apžiūri, kuris atlieka ...gamtinius reikalus.
Nejaukiai pasijautėme, kai teko eiti per švenčiančių žmonių pavėsinės kiemuką,
bet ką darysi, nors ir bandė jie mus apgauti, kad takas kitur, bet mes juk mokame skaityti.
Eidami nuostabia trąsa, štai ką radome.
Vaikui ir mums labiausiai pattiko bristi per purvą.
Gaila, kad šios, įdomiausios trąsos atkarpos mažiausiai įamžinau, nes mobiliukus ir kuprinytes palikome šalia purvo ir bridome be nieko, jei kartais teks išsimaudyti purve (nebijojome, nes turėjome mašinoje pakaitinius drabužius).
Man purvo vietomis buvo gerokai virš kelių. Vaikui teko nusimauti šortukus ir bandyti praeiti. Pavyko. Nešėmės antras kelnytes ir rankšluostį, tai vaikas galėjo nuošalyje persirengti ir tęsti trąsą su švariomis kelnytėmis ir šortukais.
Mes jau žinojome, kad neduoda muilo, rankšluosčių ir gali susidaryti eilės prie kranų, tai vežėmės ne tik pakaitinę aprangą bet ir rankšluostį, muilą, vandens ir kempynėlę.
Nesigailėjome, nes pakliuvome į lankytojų grūstį, o kranai įrengti per aukštai, be dušų galvutės. Teko stovėti eilėje prie krano, o vėliau saugotis, kad neaptaškyti ir nesutrenkti kaimyno. Purvas buvo beveik trąsos pradžioje,
tai spėjo pridžiūti. Teko atmirkyti, tam labai pasitarnavo kempynėlės su muiliuku.
Erdvės daug, jei ant žarnelės būtų įrengtos pačios paprasčiausios dušo galvutės, pagerėtų situacija: pagreitėtų nusiplovimas, būtų neaptaškomas kaimynas.
Patį taką įvertinome 10 balų. Aptarnavime dar yra kur tobulėti, bet esame nuolaidūs, nes dar naujokai.
Išvykome pakylėti, tad buvo energijos aplankytinįvažiuojant į sodybą matyto akmens nuorodas.
Kaip tarėme, taip padarėme.
Mes jau
O čia jau kitur
Oi, kiek mes tą dieną gavome energijos...
Na ir prisivaikščiojot! Įsivaizduoju, kaip smagu buvo tam purvyne :-)