La Palma (Ispanija). Čia, nuo salos šlaitų išsirikiavę smailialapiai drakonmedžiai (Dracaena draco), kurių išsipūtę kamienai primena į žemę susmaigstytas putliapirštes plaštakas su aštriais nagais. Raudonus šių medžių syvus kanariečiai vadina drakono krauju.
Pasak legendos, saloje kadaise gyveno šimtagalvis drakonas, saugojęs sodą su obelimi, nokinusia auksinius obuolius. Norėdamas nusiskinti tris obuolius, stipruolis Herkulis sodo sargą nudūrė ietimi. Ten, kur ištryško drakono kraujo lašai, išdygo drakonmedžiai.
Drakonmedžiai natūraliai auga tik Žaliojo Kyšulio, Madeiros ir Azorų salose. La Palmoje šie medžiai puošia sodybas, miestelius, parkus, sodus, o nedidukai įsitaisę prie namų terasų. Drakoniukai lėti, per dešimt metų ūgteli ne ką daugiau nei metrą. Skirtingai nei kiti medžiai, jie neturi metinių rievių.
Įdomu, kad visi drakonmedžiai žydi vienu metu, kas 15 metų (nežinojome ir nematėme, o gal matėme, bet nesupratome) . Nužydėjus kiekvienas putlus drakono pirštelis virsta nauju kamienu, iš kurio išdygsta kitas putlių pirštų vainikėlis su smailiais lapais, tarsi naujas drakonmedis ant senojo galvos. Drakonmedžių amžius nustatomas pagal vainiko išsišakojimą.
Seniausias Kanarų drakonmedis auga Tenerifės saloje, Icod de los Vinos miestelyje. Nors vadinamas tūkstantmečiu (Drago Milenario), jam iš tikrųjų maždaug penki šimtai metų.
Labai įdomu, egzotiška. Jųūsų straipsnius skaitome visa šeima, gal niekada gyvai ir nepamatysim, bet nors virtualiai keliaujame kartu su jumis. Ačiū.