Auginant vaikelį malonios akimirkos pinasi su atsakingais sprendimais ir kartais ne tokiais maloniais patyrimais. Koks vežimėlis tinkamiausias, koks žaisliukas saugiausias, koks darželis geriausias mano vaikui?
Taip, darželis dažnai tėvelių sprendimu tampa antraisiais vaikučių namais jiems ūgtelėjus. Valstybinis ar privatus, tradicinių, o gal Montesori ar Valdorfo metodų auklėjimo grupė, arčiau namų, bet griūvantis, ar toli, bet suremontuotas?
Kada į darželį užrašyti savo atžalą - vos tik jam gimus, ar tikėtis, kad vieta atsiras ir prieš pusmetį pareiškus norą? Vos gimus - tokie girdimi raginimai, optimistiškai nenuteikia ir panašios antraštės žiniasklaidoje „Vilniaus darželiai: vietos nėra. Ir nebus.“
Žinodama vietų nebuvimo problemą, apie darželį pradėjau mąstyti ir aš vos tik atslūgo susitikimo su savo vaikeliu užplūdusios euforijos. Prie mano namų Kaune, kur gyvenu laikinai (ketiname keltis į užmiestį), yra du darželiai. Abu matomi pro buto langus, o pasidomėjus ir dėl vietų - problemų visai nėra, grupėse gražios lovelės, mielai šypsosi auklėtojos, bet…. štai koks vaizdelis mus pasitiko lauke.
Būdama maža mėgdavau su tėte žaisti skaitymo žaidimus. Pamenu, važiuodavome viešuoju transportu į kitą miesto galą, o kad kelionė neprailgtų aš tėčiui garsiai skaitydavau visas pamatytas iškabas, reklamos šūkius, įstaigų pavadinimus. Jei tokį žaidimą sumanys žaisti ir mūsų vaikai darželio kieme, kokį jie perskaitytų užrašą?
Suglumau ir prirašyti vaiko į šį darželį tą kartą neišdrįsau.
Buvo organizuojama ir darželio tvarkymo talka su tėveliais. Jie išvalė vaikų smėlio dėžę. Bet užrašai ir pavėsinės liko tokiomis pat.
Saugumas – rodos, toks turėtų būti kiekvieno darželio svarbiausias kriterijus. Tačiau šitaip uždengti šuliniai kitame darželyje kažkodėl, man atrodo, to kriterijaus visiškai neatitinkantys.
Gražioje grupėje, kur lygiai taip meiliai šypsojosi auklėtojos, metalinės vaikų lovelės, ir tolimas kelias iki darželio man atrodė kur kas priimtiniau, nei vaizdžiai išmargintos pavėsinės.
Šiandiea tirpstat sniegui užsukau vėl pasivaikščioti į prie namus esančius darželius.
Viename pavėsinių sienelės žydėjo gėlėmis, bet vis dar gąsdino netvarkingu šuliniu, kitas – akivaizdžiai pasikeitęs. Pavėsinės nesuremontuotos, užrašai neužtušuoti, jų tiesiog nebėra visai. Darželio aplinka atrodo pakankamai švari ir… tuščia. Ir vis dar yra vietų, kur verta užsimerkti...
O
O gal tų žaidimo aikštelių, pavėsinių ir nebereikia? Savaitgalį tėvai juk nuveš prie Kauno pilies aikštelės, Megos, ar kito didesnio prekybos centro. Jie moka vilioti ir tėvus ir vaikus…
Dalyvauk naujame konkurse
Tapk mama-reportere ir laimėk dovanų
