VAIDA: Pažadu nevalgyti mėsainių ir kitą savaitę visus nudžiuginti!

Atsigulusi miegoti gal dvi valandas svajojau apie rūkytos vištos kojytę... (Oi, ir vėl aš jos noriu), bet mažiau, nei tą pirmą nevalgymo vakarą. O tąsyk man buvo prastai. Labai prastai. Norėjau jau ir vyrą kelti, kad nubėgtų iki mūsų parduotuvėlės (o ten jų yra visada, puikiai žinau).

Kovo 23 d. 22.45val.

Bet taip pasikankinusi, net jausdama rūkytos vištos kojytės skonį, užmigau. O ryte beprotiškai savimi didžiavausi!!!

Taip pat, niekada nebevažiuoju liftu (gyvenu penktame aukšte)! Net šiandien grįžusi iš parduotuvės (prisipirkau vandenuko, juk reikia į dieną išgerti 2 l) nejausdama rankų, (labai sunku buvo) lipau laiptais! Ir dar Gelminę priverčiau lipti (oi bambėjo...)

Valgau irgi kažkaip keistai, pvz. šiandien: pusryčiams košytę, priešpiečiams obuolį, pietums – mėsa su daržovėmis, pavakariams morka, o vakarienei (17.40val. jogurtas su vaisiais). Ir valgau net 15 min. virtuvėje prie stalo (anksčiau tą darydavau dažniausiai prie televizoriaus)!!!

Labai juokinga būna, kai jogurtą valgau 15 min!!! Bet reikia priprasti. Stop netaisyklingai mitybai! Porcijos irgi juokingos… Saujytė! Dabar dar sunkoka. Bet tikiu, kad greitai priprasiu. Taip pat labai sunku susivaldyti būnant virtuvėje. Vis norisi kažką „įsimesti“ į burną. Bet, stengiuosi.

Taip pat kiekvieną dieną sportuoju. Tam skiriu ryte ir vakare apie 30 min.

O dabar laikas prisipažinti, ką padariau šeštadienį... Suvalgiau vieną mėsainį... Bet tik vieną ir mažiuką... Labai labai norėjau. Taip labai, kad net nemoku apsakyti. O dabar dėl to gailiuosi...

Atėjusi į projekto atidarymą svėriau 71 kg. Jūs nepatikėsit, vakar vėl svėriausi – 72 kg. Žinau, kas kaltas – mėsainis, kurį aš beveik netyčia suvalgiau...(Kaip gera kažką apkaltinti). Na, bet kaip mums sakė gydytoja, negalima svertis kiekvieną dieną. Mes sversimės antradieniais. Pažadu nevalgyti mėsainių (net vieno!) ir kitą savaitę nudžiuginti save ir Jus. (Šypsosi).

O dabar apie apsilankymus „Gemmoje“. Vakar turėjome susitikimą su psichologe bei gydytoja reabilitologe. Labai smagiai pasišnekėjome, sužinojome daug naujienų (bet aš gal nesikartosiu, nes viską aprašė Eglutė).

O šiandien įvyko pirmoji mūsų mankšta!!! Buvo labai smagu!!! Atėjusios radom ant veidrodžio priklijuotų daug popieriaus lapų su užrašais: „AŠ MYLIU SAVO KŪNĄ”, „AŠ GERBIU SAVO KŪNĄ”, „MANE VYRAS MYLI TOKIĄ, KOKIA ESU”, „MANAU, KAD NEGALĖSIU SPORTUOTI, NES MAN TRUKDO SVORIS”, „NEGALIU ATSISAKYTI MAISTO, NES TIK JIS MAN PAKELIA NUOTAIKĄ” ir t.t.

Mes turėjome išsirinkti sau tinkančius variantus ir priklijuoti ant kito veidrodžio. Visos garsiai perskaitėme. Bet įdomiausia, kad ant pirmojo veidrodžio liko tik tokie variantai: „AŠ MYLIU SAVO KŪNĄ”, „AŠ GERBIU SAVO KŪNĄ”!

Todėl mums buvo tiesiog liepta smulkiai suplėšyti savo pasirinktus variantus ir išmesti į šiukšlių dėžę bei vadovautis tik meile ir pagarba savo kūnui. Labai nuotaikinga pradžia.

Na, o tada prasidėjo mūsų džiaugsmas! Mankšta! Man labai patiko, neskaitant to, kad jaučiausi kaip vieno kaulo. Bet tai tik pradžia. Noro, jėgų, pasitikėjimo dar esu kupina ir tikrai nenuleisiu rankų!!!

O dabar palieku Jus. Bėgu miegoti, jau vėlu ir uch kaip skauda pilvo, rankų ir kojų raumenis. Rytoj tikriausiai mirsiu… Bet tam dabar neturiu laiko, todėl atsikėlusi, geriau sportuosiu!!!

Su Meile, Vaida