V.Kurpienės: "Dietos nėra blogai, jei jas skiria gydytojas"

V.Kurpienės: "Dietos nėra blogai, jei jas skiria gydytojas"

11. May 2014, 12:09 Goda_Mamyciuklubas.lt Goda_Mamyciuklubas.lt

Kodėl po dietos priaugame dar daugiau svorio? Kodėl griežta dieta, kai organizmas gauna pernelyg mažai kalorijų, ne padeda, o gali pakenkti? Apie tai šiandien, tarptautinę dieną be dietų, kalba viso pasaulio specialistai.

Valgyti sveiką ir vitaminingą maistą, nepamiršti sportuoti - ragina specialistai, siekiantys atkreipti dėmesį į drastiškų dietų sukeliamas psichologines ir fizines problemas.

Prekybos tinklai įvairiomis priemonėmis taip pat siekia atkreipti pirkėjų dėmesį į sveikatai naudingus produktus. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „IKI“ ekologiškus produktus lentynose išskiria specialiu ženklinimu.

Sveikos ir subalansuotos mitybos svarbą pabrėžia ir sveikos mitybos specialistai. Anot jų, drastiškos dietos gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Apie dietų sukeliamas problemas ir kelią į sveiką ir subalansuotą mitybą kalbamės su sveikos mitybos specialiste ir "Sulieknėk sveikai" (www.sulieknek.lt) įkūrėja Vaida Kurpiene.

- Esate sveikos mitybos specialistė, kokia jūsų nuomonė apie dietas?

- Dieta savaime nėra blogai, jei ją skiria gydytojas dėl ligos ar kitų specialių mitybos apribojimų. Visais kitais atvejais dieta suprantama kaip drastiškas mitybos ribojimas. Jos laikomasi, kai norima pakeisti kūno linijas, todėl smarkiai apribojama mityba, organizmas negauna pakankamai reikalingų medžiagų. Kadangi dietos dažniausiai – trumpas veiksmas, po kurio tikimasi žaibiško rezultato – trumpas ir jų poveikis. Dėl šios priežasties besilaikantys dietos prisidaro daugiau žalos nei sulaukia naudos.

- Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria besilaikantys dietų?

- Išskirčiau tris pagrindines dietų nulemtas problemas. Visų pirma, negaunant pakankamai medžiagų gyvybinėms funkcijoms palaikyti lėtėja organizmo medžiagų apykaita. Todėl, kai pradedame valgyti daugiau, apykaita savaime nepagreitėja. Taip pat, kai vartojame per mažai kalorijų, naikiname ne riebalus, o netenkame skysčių ir ardome raumenyną. Raumenis atkurti – sunku.

Na, ir trečioji problema – psichologinė. Kai laikomasi drastiškos dietos, į maisto medžiagų sumažėjimą smegenys reaguoja kaip į badą, kritinę situaciją. Todėl dietai pasibaigus, pradinių maisto kiekių nepakanka – mat organizmas nori prikaupti atsargų sekančiam badui. Tad jei anksčiau pusryčiams pakakdavo dviejų sumuštinių, po dietos imame norėti jau trijų.

- Ką patartumėte tiems, kurie nori patobulinti kūno linijas ir jaustis sveikiau?

- Siekiant patobulinti kūno linijas ir jaustis visapusiškai gerai, reikalingi ilgalaikiai sprendimai, sveika ir subalansuota mityba. Tai neabejotinai geriau nei drastiškos dietos.

Dažnai žmonės subalansuotą mitybą tapatina su dietos laikymųsi, todėl nerimauja, jog laikysiesi subalansuotos mitybos plano turės graužti neskanų salotos lapą, nuolat jausis alkani. Tačiau priešingai – sveikos ir subalansuotos mitybos esmė – maistas pirmiausia turi būti skanus, o žmogus – sotus. Žinoma, kartais savarankiškai pradėti sveikai maitintis – sunkiau, tam reikia atitinkamų žinių. Tuomet pasitelkiama profesionalų pagalba. Taip – daug greičiau ir paprasčiau.

Ne visi skaito produktų etiketes

Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad ne visi pirkėjai gilinasi į produktų sudėtį skaitydami etiketes.

„Galbūt ne visi pirkėjai gali skirti pakankamai laiko susipažinti su produktų sudėtimi, o galbūt nėra susiformavusio įpročio tai daryti, – svarsto „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. – Atsižvelgdami į tai, ekologiškus produktus žymime specialiu ženklu „Sveikas pasirinkimas“.

Toks produktų išskyrimas lentynose ne tik sveikos mitybos šalininkams, bet ir visiems, kuriems rūpi tai, ką valgome, suteikia galimybę greičiau rasti ekologiškus produktus.“