Tarp kūno ir sielos

Nesitikėjau sulauksianti komentarų, palaikančių mano gyvenimo stilių.

Juk viešai prisipažinti kiauliškai valgančios gali tik senos intrigantės arba dėmesio stokojančios ir jo bet kokia kaina siekiančios herostratės. Tačiau ir negalvojau, kad mamytėms taip sunkiai rinksis argumentai, pateisinantys kasdienes virtuvės masturbacijas. Iš viso suskaičiavau tik du: valgoma ir akimis bei estetiškai patiektas maistas teikia daugiau malonumo. Taškas. Tad pabandžiau pati paieškoti atsakymo į klausimą, kodėl taip sunku dirbančiam žmogui, neturinčiam tarnų, močiučių, bet auginančiam pundelį vaikų, elegantiškai valgyti 5 kartus per dieną bei 15 minučių kasdien pasimankštinti. Kitaip sakant, paskirti savo kūno sveikatai pusantros valandos, jeigu neskaičiuotume laiko, sugaištamo maistui gaminti, bet skirtume kiekvienam valgymui sukramtyti  15 minučių.

 Priežastys

Priežastys gali būti visuomeninės, nulemtos tam tikrų istorinių, kultūrinių sąlygų, ir asmeninės. Pastarąsias šiuo atveju galime pavadinti smegenų defektais, kadangi kiekvieno mūsų mąstymas priaudžia pačių įvairiausių priežasčių, pagrindžiančių, kodėl būtent dabar reikia sukimšti gabalėlį torto, o ne, pavyzdžiui, sugraužti morką. Taigi, pirmiausia tos visuomeninės arba, kitaip sakant, bendrosios priežastys.

Šeimos įtaka

Jeigu žmogus šeimoje buvo maitinamas tris kartus per dieną iš bliūdo ir kviečiamas prie stalo ne valgyti, o ėsti, vėliau jam labai sunku persiorientuoti ir tapti rafinuotu gurmanu. Čia tas pats kaip staigiai iš mužikų luomo pereiti į bajorų. Šiaip ar taip lietuviai baudžiauninkų, vėliau tapusių laisvaisiais žemdirbiais, tauta.

Mokykla

Manau,  kad dėl žmogaus negebėjimo tinkamai pasirūpinti kūnu yra kaltos ir mūsų švietimo įstaigos. Jau pradinėse klasėse mokiniui įkalama, kad svarbiausios pamokos yra lietuvių ir matematika. Kūno kultūros pamokos visada traktuojamos kaip nesvarbios, jų metu galima ne tik į ekskursiją važiuoti, bet ir kokiai šventei ruoštis. Būtent dėl to, kad mokomųjų dalykų aikštelėje vartai dveji, bet žaidžiama daugiau į vienus,  ir tampa mums visiems sunkiai pasiekiama užduotis žaisti gyvenimą bėgiojant po visą aikštelę, t. y. išlaikant  kūno ir sielos pusiausvyrą. Viduramžiai. Būtent jie su savo ,,Rūpinkis siela, kūno vis tiek neišgelbėsi” sunaikino antikos sukurtą harmoningą žmogų ir ilgam visuomenėje įtvirtino sielos kaip didesnės vertybės už kūną kultą. Sunku patikėti, bet ir XXI amžiuje viduramžiškas požiūris į kūną turi pačias stipriausias pozicijas. Įrodančių tai pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Idealo beieškant

Kai pabandžiau tarp visuomenėje žinomų žmonių surasti  įgyvendinusių   kūno ir dvasios grožio idealą, buvo sunku. Pirmas, atėjęs į galvą —  filosofas Arvydas Juozaitis, kuris yra ir Europos plaukimo čempionas. Visi kiti jei yra dvasios gigantai, tuomet turi hiperbolizuojant kvazimodišką kūną, arba jei pastarąjį turi išpuoselėtą ir prižiūrėtą, tai tada yra siauroko protelio. Tuo tarpu antikoje garsėjančių ir sporto, ir visuomeninės veiklos pasiekimais buvo gerokai daugiau. Žinoma, pastaruoju metu padėtis smarkiai keičiasi: vis daugiau žmonių sistemingai mankštinasi sporto klubuose, vis daugiau atsiranda suprantančių, jog kūnui kasdien suprakaituoti nuo fizinio krūvio yra tokia pati būtinybė, kaip ir mūsų protui išklausyti vakaro žinias. Vis dėlto asmenų, kasdien besimankštinančių ir sveikai valgančių, yra dar labai mažai. Dauguma nesportuoja ir kemša riebų ir saldų maistą. Beje, tik neseniai supratau, kad kai valgai riebiai arba saldžiai, tai čia nėra kūnui joks maistas. Juk tai jam žalinga. Vadinasi, kai valgome nesveikai, taip pat tarnaujame sielai, tenkiname jos aistras ir įgeidžius. Žodžiu, ir vėl sielos kultas ir triumfa

Dabar apie savo individualius mąstymo paklydimus, trukdančius pasiekti sielos ir kūno dermės. Jau seniai esu suskaičiavusi, kad, būnant  vaiko auginimo atostogose, savo dvasiai tobulinti turiu labai mažai laiko.

Štai kaip atrodo mano turimų 16 veiklos valandų per dieną balansas:

2 h - maisto ruošimas

1 h pasivaikščiojimas

2 - 3 h - kiti buities darbai

5 h - vaiko priežiūra

3 h (dvi, kai miega Ignas ir 1, kai iš darbo grįžta vyras) - dažniausiai skaitau arba rašau.

2 – 3h - pašnekesiai su dukromis bei vyru (tie paplepėjimai, kai šnekučiuojamasi, rodos, visą vakarą, bet rytojaus dieną jau neatsimenama, apie ką buvo kalbėta)

Tad, kai pagalvoju, kaip aš čia namuose plūkiuosi kaip darbinis arklys, o visos kitos kolegės, draugės  tik važinėja po visokius seminarus, laksto po teatrus, dalinasi paskutinėmis naujienomis, tuomet man ir 15 minučių, kaip  dar vienam atnašavimui kūno labui, pasidaro gaila.

Pradėti ir nebaigti

Antras dalykas, kurio taip pat mano smegenys nepriima — tas valgymas tiek, kiek rieškučiose telpa. Tai tas pats, kas pradėti bučiuotis, ir nesimylėti arba išjungti filmą pačioj įdomiausioj vietoj. Suprantu, galima, pavyzdžiui, bučiuotis ir nesimylėti, kai tai vertini, kai įdirbį, kuris duos rezultatų vėliau. Bet tas guodžiantis darbas avansu niekaip netinka rieškutiniam valgymui! Juk visą gyvenimą reikės pakilti nuo stalo šiek tiek alkanai. Visą gyvenimą pradėti ir nebaigti!

Lazda su dviem galais

 Trečias dalykas, žudantis gemmišką gyvenimo būdą, yra žinojimas, jog bet kokią sveiko gyvenimo doktriną galima sukritikuoti. Tiesiog aplink esantys pavyzdžiai per daug akivaizdžiai šaiposi iš pagrindinių sveikuolių taisyklių, jau nekalbant apie tai, kad kiekviena lazda turi du galus, ir kas sveika vienam, dažnai kenkia kitam. Pavyzdžiui, 2 litrai per parą skysčių — puiki dovana mūsų odai ar inkstams, bet visiška nelaimė širdžiai, ypač turinčiai mitralinio vožtuvo prolapsą. Tokiems ligoniams gydytojai visada pataria riboti skysčių vartojimą.

Labai tingiu perpasakoti visas įprastas taisykles neigiančias nuomones, tad  geriau įkelsiu interviu  su  mokslų daktaru P. Ubiratano, vienos Brazilijos ligoninių vyriausiuoju gydytoju, fragmento.

Klausimas: Pratimai širdies ir kraujagyslių sistemai pratęsia gyvenimą – ar tai tiesa?

Atsakymas: Širdis sukurta susitraukti tam tikrą kiekį kartų. Nešvaistykite jų pratimams. Jums skirtas gyvenimas baigsis nepriklausomai nuo to, kaip jūs eikvosite širdies susitraukimus. Tai tas pats lyg sakytumėt, kad galite pratęsti savo automobilio gyvenimą, jeigu jį itin greitai vaikysite. Norite gyventi ilgiau? Miegokite per siestą.

Kl.: Ar reikia liautis valgyti raudoną mėsą? Daugiau valgyti vaisių ir augalinio maisto?

Ats.: Reikia suprasti maitinimosi efektyvumo strategiją. Ką valgo karvės? Žolę ir kukurūzus. Kas tai? Augalinis maistas. Tokiu būdu jautienos gabalas – pats efektyviausias būdas pasisavinti augalinį maistą. Norite valgyti javus? Valgykite vištieną.

Kl.: Ar reikia mažinti alkoholio vartojimą?

Ats.: Jokiu būdu. Vynas gaminamas iš uogų. Brendis – tai distiliuotas vynas, o tai reiškia, kad iš uogų pašalintas skystis, dėl to iš jų jūs gausite daugiau naudos. Alus irgi gaminamas iš javų. Neribokite perdėtai jo vartojimo.

Kl.: Kokie reguliarių fizinių pratimų privalumai?

Ats.: Mano filosofija tokia: jeigu jums nieko neskauda, nieko nedarykite. Jūs visiškai tvarkoje.

Kl.: Keptas maistas kenksmingas?

Ats.: Mūsų laikais maistą kepame ant augalinės kilmės aliejų, jis jų prisotinamas. Kaip gali būti kenksmingas papildomas augalinis maistas?

Kl.: Kaip galima sporto salėje atsikratyti antsvorio?

Ats.: Visiškai niekaip. Vienintelis dalykas, kurio pasiekiame pratimais raumenims – atitinkamo raumens padidėjimas.

Kl.: Šokoladas kenksmingas?

Ats.: Tai kakava. Tai augalinis maistas. Geras produktas valgyti ir būti laimingu.

Kl.: Ką Jūs dar galite patarti?Ats.: Jeigu nuolatinis vaikščiojimas būtų naudingas, paštininkai būtų nemirtingi. Orkos visą gyvenimą plaukioja, valgo žuvį ir geria vandenį ir vis dėlto jos storos. Kiškiai bėgioja ir šokinėja be paliovos, bet gyvena ne ilgiau kaip 15 metų. Vėžliai nebėgioja ir nieko neveikia, o gyvena 450 metų.

Tai tokios tokelės. Jeigu labai rimtai, mano situacija sako, jog iš visų Gemmoje išmoktų dalykų, realiame gyvenime galėsiu pritaikyti tik keletą. Taip, valgysiu ir toliau 5 kartus per dieną: pusryčiams kaip visada prabėgdama pabaigsiu šeimos likusią košę, toliau pietausiu valgykloje, bet valgysiu, skirtingai negu anksčiau, vieną patiekalą: sriubą arba antrą, tiems dviem perkandimams į rankinę įsimesiu bananą ar obuolį, na o vakarienei, kaip Dievas duos. Be abejo, turbūt kasdien išeisiu pasivaikščioti arba bent iki darbo varysiu pėsčiomis. Visokios mankštos ar 15 minučių maisto gromuliacijos prie stalo taip ir liks perspektyviniai planai, kurie bus tikriausiai įgyvendinti tik sveikatai griežtai pareikalavus. O sveikata pareikalaus tik tuo atveju, jei nebūsiu paveldėjusi savo senelio genų. Jis valgė tik du kartus per dieną, dažniausiai lašinius ir pieną, buvo prieš vaisius ir daržoves, t. y. nežinojo, kas tie vitaminai, niekada nesportavo, o numirė visiškai sveikas, būdamas  96 metų, sugraužęs save vienatve, kai neteko mylimos žmonos, su kuria buvo išgyvenęs 63 metus.

Kūnas ir siela

 Žodžiu, kiekvieno kelias į sveikatą ir laimę skirtingas. Vis dėlto, pripažinkime,  gyvenimo kokybė labai priklauso ir nuo kūno. Juk kartu su kūnu sensta ir siela. O leisdami per greitai senti pirmajam, taip pat sparčiai į amžinąsias atostogas varome ir savo sielą. Blogai, kai neprižiūrimas kūnas amžiumi ima lenkti sielą. Blogai, kai išduodame Dievo duotas savo jaunystės formas, nes taip išduodame ir savo sielą. Tad belieka visoms mamytėms palinkėti susigrąžinti save tokią, kokia buvote, kai lakstėte į pirmuosius pasimatymus. Tai yra geriausia dovana ne tik kūnui, bet ir dvasiai.

Kūno ir dvasios harmonijos Jums ir Jūsų šeimų nariams Motinos dienos proga.