Sultys – vasaros meniu karalienės

Mityba šiltuoju metų laiku kitokia. Ir dietologai rekomenduoja, ir patys natūraliai renkamės lengvesnį, gaivesnį maistą. Mėsos kepsnius keičiame lengvomis, gaiviomis sriubomis, daržovių, vaisių salotomis arba tiesiog sultimis. 

Daugelio šalių nacionalinėse virtuvėse gausu patiekalų, kurių paskirtis – ne tik pasisotinti, bet ir atsigaivinti. Vienas ryškiausių jų ingradientų yra ne kas kita, o sultys! Rūgštokas jų skonis visada asocijuojasi su gaiva, malšina troškulį ir suteikia energijos.

Lietuviška virtuvė taip pat nėra išimtis. Turime garsiuosius šaltabarščius, įvairių šaltsriubių, kurios ne tik pasotina, bet ir atgaivina. Beje, vienas iš senų ir nepelnytai primirštų šaltibarščių receptų – gaminti juos su obuolių sultimis. Į įprastai gaminamus šaltabarščius pilama obuolių sulčių štai tokia proporcija: trys dalys kefyro – viena dalis – sulčių. Jei kefyro pilama pusantro litro, tai obuolių sulčių – pusė litro. Pabaigoje pasūdoma, pagal skonį.

Sultimis pagardinti bei praturtinti galima ir saldžiąsias vaisių šaltsriubes. Vietoj vandens naudoti paruoštas sultis, jas praskiedžiant vandeniu. Vaisių sultys pačios natūraliai yra saldžios, todėl į sriubą reikėtų dėti mažiau cukraus.

Pačios sultys yra pakankamai maistingas produktas, todėl vasarą jos ir troškulį malšina, ir alkį nuveja. Kad sultys įgautų naujų skonių, į jas galima dėti įvairiausių prieskonių ir prieskoninių žolelių. Jos sultims suteikia naujų skonių ir savybių. Jei žiemą obuolių sultims tinka cinamonas, tai vasarą nepamainomos yra mėtos. Vos keli lapeliai mėtų jas paverčia tikru gaivumo eliksyru. Mėtų aliejus joms suteikia vėsumo pojūtį.

Sulčių skonį žolelės keičia neatpažįstamai. Tam tinka ne tik mėtos, bet ir dilgėlės, žolininkų vertinamos dėl savo maistinių ir gydomųjų savybių, špinatai, rukala, kiaulpienių lapai. Gaminant šiuos sulčių ir žolelių kokteilius žoleles galima susmulkinti trintuvu. Žolelės praturtina sultis vitaminais, mineralinėmis medžiagomis. Prabangiausiuose Lietuvos SPA centruose tokie gėrimai pateikiami kaip ypač maistingi ir naudingi sveikatai.

Per karščius ir desertų norisi lengvų, neriebių ir vėsinančių. Tam puikiai tinka sultys, kaip viena pagrindinių dalių. Šaldytų sulčių kubeliai virsta tikrais natūraliais ledinukais, skambančiais jogurto, raugintų pasukų ar šaltos arbatos taurėje, tirpstančiais burnoje gaiviais čiulpinukais. O jei dar prieš šaldant į juos įdėsite šviežių uogų, kiekvienas bus kaip staigmena! Tam tinka visos vasaros uogos – avietės, braškės, mėlynės, vyšnios, žemuogės, agrastai, serbentai.... 

Vasaros deserto karalienė – taurė šerbeto. Jam pasigaminti taip pat reikia sulčių. Ir visai nebūtina jų spausti patiems. Puikiai tinka paruoštos, iš parduotuvės. Taip sugaišite mažiau laiko, nes sulčių spaudimas – palyginti ilgas ir kruopštus darbas, kurį lydi dar ir nemažai indų, kuriuos vėliau tenka suplauti.

Šerbetas gaminamas labai paprastai: išvirti vaisius ar uogas su medumi, ataušusias išplakti iki tyrės konsistencijos, praskiesti sultimis ir keletą valandų palaikyti šaldymo kameroje. Užtenka pasigaminti vos keletą, kad perprastumėte jo gamybos principus. Tuomet galėsite eksperimentuoti su įvairiomis sultimis, uogomis, prieskoniais ir visą vasarą lepinti save ir artimuosius gaiviais desertais. Šerbetai pakeri, nes yra nepaprastai skanūs ir, palyginti, nekaloringi. Jais galima smaližiauti be jokio sąžinės graužimo!