Pavasaris. Bunda gamta, šypsosi besiskleidžiantys medžių pumpurai, pakvimpa alyvos, vyšnios, šypsnį kelia vis šiltėjantys saulės spinduliai... Kartu su pavasariu į namus ateina ir šv. Velykos.
Savo vaikystės Velykas prisimenu su šypsena veide. Kiekvienos jos būdavo ypatingos. Tradiciškai šventus pusryčius suvalgydavome su tėveliais. Mama pašventindavo švęstu vadeniu stalą, visi sumušdavome iš vakaro margintus margučius, o išrinkę stipriausią, imdavome valgyti. Nors kas rytą ir taip pusryčiaudavome su tėveliais tryse, Velykų pusryčiai būdavo ypatingi - kitokios kalbos, pakylesnė nuotaika, nedingstanti šypsena veide.
Po šventų pusryčių eidavome pas greta gyvenančius senelius. Čia jau mūsų laukdavo padengtas pietų stalas. Prieš sėdant prie stalo, apsikeisdavome dovanėlėmis. Seneliai visada duodavo dailiai išmargintą vokelį, o mes, savo ruožtu, ką nors mielo ir jaukaus.
Susėdę prie stalo skubėdavom girti močiutės patiekalus - įdarytą vištą, įdarytus kiaušinius, paprikas, pomidorus-musmiriukus. Su mama turime tradiciją padaryti lavašo ir lašišos vyniotinį, taip pat visada kepame šokoladinį keksą arba vaflius.
Šventinis stalas visad būdavo ypatingas - kupinas klegesio, džiaugsmo, ramybės, palaimos...
Po gausių pietų, kai buvau dar visai maža, ragindavau šeimos narius ridenti margučius. Prisipažinsiu - seneliai tai darydavo su daug didesniu ūpu nei mano tėtis. Tiesa, jis vis tiek leisdavo būti įtikinamas dukrytės ir skubėdavo ridenti kiaušinius.
Mane ridenimo metu vadindavo vištele - visada susirinktus kiaušinius slėpdavau po suknele. Kad tik niekas nepamatytų, kiek jų prisirinkau... Būdavo ir avarijų, kai visai netyčia imi ir pritūpi ant kiaušinio :))) Tokie atvejai būdavo palydimi šūsnimi šypsenų ir juoko...
Antrąją Velykų dieną leisdavome pas kitus senelius. Ten taip pat lalaudavome, o jei nuvažiuodavome į sodybą, būtinai kuo daugiau supomės! Juk suptis per Velykas - būtina! Prisisupusi bėgdavau valgyti velykinį keksą su arbata arba kakava...
Jaukios, smagios, šiltos, šeimyniškos, ypatingos... Tokias prisimenu kiekvienas Velykas. Dabar, gimus Godai, žadu kiekvienas Velykas paversti mažu stebuklu, kurti ypatingas tradicijas ir papročius.
