Šias „laimės valandas“ turime su sūnumi jau devintą mėnesį

Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo mintimis ir patyrimais apie natūralų maitinimą krūtimi.

Nesinori man lieti pykčio ar apmaudo šia tema. Nors pažvelgus į praeitį nusivilti yra dėl ko. Bet tegu lieka praeity, seselės dar gimdymo namuose pirmą naktį siūlytas pieno mišinys, artimo žmogaus raginimas: „nekankink vaiko, perkam mišinį...“.

Ne apie tai noriu su jumis pasidalinti, mielos mamytės, suversiu visa tai nežinojimui. Juk žmogus nežinodamas prikalba dar didesnės netiesos...

O aš žinojau! Ir neleidau sau „žinoti“ kitaip. Jutau instinktyviai, kad kartu su savo dar visai gležnučiu Augustinu įveiksime visas „pieno krizes“. Juk dviese lengviau, nei vienam, ar ne? Greitai tapome neišskiriamais sąjungininkais. O žiūrėdami vienas kitam į akis, tomis šventomis maitinimo valandėlėmis, skaniai nusijuokti iš praeitų sunkumų ir mėgautis ramybe...

{pic:1}

Dar gerokai prieš nėštumą žinojau, kad natūralus maitinimas tai vienareikšmiškai geriausia mamai ir jos atžalai, ką davė motinėlė gamta...Bet niekada nė nebūčiau susapnavusi, kad tai, kur kas daugiau nei posakis: „ir maistas, ir vaistas...“. Prie to viso gero tai ir formuojamas ryšys, kurio neįmanoma nutraukti, artumo jausmas, nusiraminimas ir paguoda. Maitinančios mamos supras apie ką aš čia...

Nesiplėsiu apie tai, kaip žindymas padeda atsikratyti pogimdyvinės depresijos, nereikalingų kilogramų, ar greičiau susitraukti gimdai... Tai senos, žinomos tiesos.

Šias „laimės valandas“ turime su sūnumi jau devintą mėnesį. Tikiuosi, kad turėsime, dar ne vieną ir ne du...

Kuo gražiausių akimirkų mamytės, maitinant savo rožines brangenybes!!!

tuk, tuk, tuk, tuk,

Mamytės Širdutės plakimą

Kaskart kaip lopšinę girdžiu...

Tuk, tuk, tuk, tuk,

Plaki širdele,

Rodyk man mažutėliui kelią...

Mažasis Augustinas ir mama Sigita (regina)