"Džeinė Eir“ – autobiografiškiausia Šarlotės Brontės knyga. Tai ir viena gražiausių meilės istorijų anglų literatūroje. Tačiau jos negalima pavadinti banalia meilės istorija su laiminga pabaiga...
Džeinės Eir istorija, parašyta 1847 m., įdomi ir šiandien: prieš keletą metų romanas buvo įtrauktas į populiariausių visų laikų Didžiosios Britanijos knygų dvidešimtuką. Romanas daug kartų ekranizuotas."
Tai labiausiai man patinkanti ir širdžiai miela knyga ,jau net nepamenu kada pirmą kartą ją perskaičiau . Kad nereiktų laiks nuo laiko dėl šios knygos eiti bibliotekon ,ją turiu nusipirkusi .
Ji mane taip sužavėjo ir paliko neišdildomą įspūdį. Taigi karts nuo karto aš vis grįžtu ir grįžtu prie šios knygos. Nors turinys jau pažįstamas ,bet kiekvieną kartą ją skaitau lyg pirmą kartą .
Tiesa ,pirmiausia pamačiau filmą ,o tik tada susiradau knygą .
Džeinė Eir yra našlaitė, auganti giminaičių šeimoje .Jos šiuose namuose niekas nemylėjo, niekino ir stumdė,už menkiausią žodį ne taip ištartą ,bausdavo . Čia ji ,kartais norėdama pasislėpti nuo savo pusbrolio ,pasislėpdavo už storos užuolaidos ant palangės .Vėliau dėdės žmona išsiunčia Džeinę į pigią našlaičių prieglaudą... Tai namai kuriuose skurdas buvo kasdienybė ir bausmės kaip vienas iš dažniausiai naudojamų auklėjimo būdų. Baigusi šią mokymo įstaigą, ji susiranda guvernantės darbą ir pakliūna į turtingus namus. Ten ji turi mokyti mergaitę. Ji atsiduria gana nuošalioje vietoje, apsuptoje nuostabios gamtos. Namas senas, didžiulis, kuriame begalės kambarių ir kuris slepią vaiduoklį. Ir štai šiame atšiauriame ir drėgname name ji patyria savo pirmąją meilę.
Misteris Ročesteris yra uždaras, nedraugiškas, nekalbus ,griežtas ir gana atšiaurus žmogus .Tačiau ,net ir kokie atsiskyrę žmonės būtų ,anksčiau ar vėliau ir juos aplanko meilė . Įvykiams besirutuliojant labai greitai ir atėjus lemtingai ir reikšmingiausiai dienai, paaiškėja baisi paslaptis, kurią misteris Ročesteris ir prietemoje paskendęs namas gerai saugojo nuo žmonių akių.
Po skaudaus nusivylimo ,Džeinė pabėga iš tų namų kur akys veda ...
Bet ,kaip sakoma , meilė nugali viską ir viskas baigiasi, galima sakyti , laimingai .
Mano manymu ,knyga verta dėmesio ir tikrai reikia nors kartą ją perskaityti.
Sudomino 👍
ačiū ,jau vakar įsitraukiau į sąrašiuką 😉
pasiieškokit, tikrai nenusivilsit - Emily Bronte "Vėtrų kalnas".
Pirmą kartą Džeinę Eir skaičiau kokioje penktoje ar šeštoje klasėje, kai tuomet rydavau viską kas po rankas pakliūdavo. Jau ir tada padarė TOKĮ įspūdį, vėliau jau skaičiau suvokdama apie ką skaitau ir įspūdis nesumažėjo. Klasikų klasika.
Dabar suprantu kodėl mano močiutė dievino šią knygą, tik gaila,kad knyga pasimetė mūsų namų bibliotekoje.
reiks paieškoti bibliotekoj ir paskaityti tą ,, Vėtrų kalną '' 😉
neri, ši knyga ir yra mano mėgstamiausiųjų dešimtuko sąraše 😀 nors skaičiau ją tik kartą. Taip pat labai patinka ir Š. Brontės sesers rašyta knyga "Vėtrų kalnas". Pati ateity pasvajoju paskaityti Šarlotės dienoraščius, mačiau, jog , berods, jau išleisti ir lietuvių kalba 😀