Rasa: Norėjau maitinti kuo ilgiau

Kai pastojau, iškart nusprendžiau, kad maitinsiu ilgai, nes motinos pienas – pats geriausias maistas kūdikiui. Neturėjau nė minties, kad galiu neturėti pieno. Paklausiau mamos, kiek ji maitino mane, ir sužinojau, jog trumpai – tik dvi savaites, iškart išsigandau, jog man neteks ilgai maitinti, o taip norėjau.

Man pradėjo atsirasti priešpienis nėštumo pradžioje, aplink spenelius padidėjo rudo ploto, pamačiusi mama pasakė, jog jai taip nebuvo ir kad maitinsiu ilgiau nei ji. Labai apsidžiaugiau. Kai pagimdžiau Kajų, pieno buvo gausiai. Dar būnant ligoninėje jo buvo tiek daug, kad turėjau keltis naktį ir ranka numelžinėti, kad nesusidarytų gumbai.

Buvau laiminga, kad pieno daug. Maitinti iš pradžių buvo sunkoka, nes gydytoja parodė, kad reik maitinti atsigulus, kūdikį priglaudus prie savęs, kad jo pilvukas būtų priglaustas prie manojo, taip maitinti man nepatiko – ranka greit pradėdavo skaudėti ir Kajus dažnai spenelį išstumdavo.

{smallpic:1}

Mama man patarė maitinti pusiau atsisėdus, po nugara pasidėjus pagalvę. Ir tai buvo labai gera maitinti – iš kart pasidarė lengviau, tapo malonumas maitinti sūnelį, buvo ir patogu, ir Kajus neišstumdavo spenelio – buvome abu patenkinti.

Kai būdami vieno mėnesio nuvažiavome pas vaikų gydytoją svertis ir skiepytis, gydytoja pastebėjo, kad Kajus truputį per mažai priaugo svorio ir kad jaučiasi alkanas. Gydytoja patarė pažiūrėti, ar man pakanka pieno, nusimelžti po maitinimo, pažiūrėti, kiek lieka pieno – turėjo likti ne mažiaiu 100 ml.

Deja, man buvo daug mažiau, tad gydytoja patarė primaitinti sūnelį mišinuku. Taip ir dariau: maitinau pati ir primaitindavau mišinuku. Taip maitinau iki dviejų mėnesių, po to pienukas dingo. Negalėjau patikėti, kad taip nutiko, būtent man, kai taip norėjau maitinti pati.

Dar vis tikėjausi, kad atsiras, vis duodavau Kajui krūtinę, pora lašų ištekėdavo ir viskas. Gėriau ir kmynų arbatą su medumi (sako, kad nuo kmynu ir medaus pienas gaminasi), ir maitindama gėriau vandenį, bet pienuko neatsirado.

Kai maitindavau buvau savo ir sūnelio pasaulyje, nieko negirdėjau, tik žiūrėjau, kaip Kajus valgo ir džiaugiausi – tai būdavo stebuklingos akimirkos.

Pavydžiu savo draugėms, kurios dar maitina savo vaikus pačios, bet ne piktybiškai, tiesiog labai gaila, kad baigėsi pienukas. Linkiu kitoms mamytėms maitinti kuo ilgiau.

Nėštukėms patarimai, kaip žindyti (iš knygos):

*Vaikuti laikykite prie savęs taip, kad jo pilvukas būtu prigludęs prie jūsų, o galvytė atsukta į spenelį.

*Jei kūdikis neišsižioja pats, pirštu ar speneliu paglostykite jo skruostą ar lūpas. Kai mažylis plačiai išsižioja, priartinkite jį prie krūties.

*Stenkitės kūdikį glausti prie savęs, o ne lenktis pati, kitaip bemaitinant jums įskaus nugarą. *Maitinkite tai viena krūtimi, tai kita, kad abi krūtys būtų skatinamos.

Visa maitinimo paslaptis slypi pasitikėjime savimi.