Lietuva Europoje išsiskiria itin ilga vaiko priežiūros atostogų trukme. Regis, būtų galima tik džiaugtis, kad mūsų šalyje tokios puikios galimybės derinti šeimos rūpesčius ir darbą.
Tačiau atsiskleidžia visai kitoks vaizdas, kai bandoma pasiaiškinti, ką šios mamos veikia pasibaigus atostogoms. 20 proc. jų priverstos ieškotis kito darbo, 13 proc. iš viso negrįžta į darbo rinką. Bene labiausiai šokiruojantys skaičiai – privačiame sektoriuje.
2013 m. gegužės mėnesį buvo atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas, kuris aiškinosi, kaip moterys elgiasi po vaiko priežiūros atostogų. Tyrimo metu apklausti 20-49 metų respondentai, iš kurių 67 proc. patys buvo ar buvo jų partnerė yra buvę ar tyrimo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Iš jų absoliuti dauguma – moterys.
Tyrimas, kurį Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Aušra Maslauskaitė pristatė Demografinių tyrimų instituto informaciniame leidinyje „Demografija ir mes“, parodė, kad Lietuvos šeimos pirmenybę teikia ilgoms vaiko priežiūros atostogoms. Kiek mažiau nei pusė, 42 proc., moterų turėjo dvejų metų trukmės atostogas, dar 36 proc. vaikus namuose augino ilgiau nei dvejus metus. Tik apie 2 proc. šeimų vaikus namie augino trumpiau nei dvejus metus, iš jų apie dešimtadalį (12 proc.) - iki metų, panaši dalis – iki pusantrų metų.
Taigi beveik aštuoniais iš dešimties atvejų Lietuvos šeimos turėjo ilgas vaiko priežiūros atostogas, kurios daugelio išsivysčiusių šalių kontekste atrodo įspūdingai.
67 proc. respondenčių teigė, kad po vaiko priežiūros atostogų sugrįžo į tą pačią darbovietę, kurioje dirbo iki vaiko priežiūros atostogų, 20 proc. susirado kitą darbą, 13 proc. iš viso negrįžo į darbo rinką.
Kiek jūs buvote (planuojate būti) vaiko priežiūros atostogose? Ar sėkmingai grįžote į ankstesnį darbą?
As noreciau i darba grizti jau po metu, tik va abejoju kad r
asiu su kuo mazyte palikti, i darzeli per anksti, aukles nelabai galim sau leisti o mociutes irgi dar dirbancios...
Į motinystės atostogas dar tik išeisiu kovo menėsį, bet galvoje zuja jau naujos mintys dėl darbo. Į senaji tikrai nebegryšiu, ruošiuosi pabaikti buchalterės kursus. .. Vyras labai palaiko šia mintį. 😃
👍
baigiau nagu priauginimo kursus, ir neriu zaisliukus vaikuciams 😀
Prieš pora mėnesių grįžau į ankstesnį darbą, o su vaikeliu išbuvau 2,5 m motinystės atostogose. Išties netrumpas laikas, tačiau manau, jis praleistas prasmigai - kas gali būti prasmingiau už naujo žmogučio auginimą ir lavinimą? 😀
Išėjau 2 m., kadangi jau laukiuosi vėl, tai prasitęsiu dar 2 m. 😀 Žadu grįžti į tą patį darbą 😀
Įdomu o kokį naują užsiėmimą radote? 😀
As emiau 2 metams, o paskui dar 2 😀 nes susilaukiau antro vaiko, i sena darboviete gristi neplanuoju, nes per visus sedejimus namie, supratau ko noriu ir kas man patinka, kol kas savo nauja uzsiemima derinu su vaiko auginimu, o jau kai mazius iskeliaus i darziuka, bandysiu dirbti visa diena 😀
į darbo rinką grįžau po 2 metų nesijaučiau nei atbukus, nei užmiršus, čia manau daug kas priklauso nuo darbo kokiame dirbai, koks požiūris tavo ir darbdavio ir daug daug kitų veiksnių. Tik tikslai galiu patvirtinti, kad į valstybinę įstaigą grįžti lengviau nei UAB
kas kad sąlygos auginti vaikus sudarytos palankios, bet ką daryt po tų 2-3 metų, kai problema su darželiais arba kai auklė kainuoja 1000 litų, o tavo alga tik 800?
*kas ne
kažkaip skaičiau skaičiau tavo mintis ir nesupratau kas tau gerai , kad ne😃🤓|
Motinystės atostogų išėjau 2 metams. Grįšiu ten pat. Reiks prisimint kai ką 😀
Motinystės atostogų išėjau 3 metams, per tą laiką daug kas pasikeitė.. ypač gyvenamoji vieta.. bet darbdaviai sakė, jokių problemų.. rasim vietą ir kitam mieste, nes tai nesudėtinga. Mūsų skyrių pilna visoje Lietuvoje. Artėjant atostogų pabaigai prasidėjo pokalbiai su darbdaviais.. sąlygų tų pačių nepasiūlė, net prastesnes, tad nieko nesvarsčiau ir išėjau.. dar pusmetį buvau namuose, kol vaikas adaptavosi darželyje, po to gavau pasiūlymą dirbti toje pačioje srityje kaip ir prieš dekretą, tik geresnėmis sąlygomis ir aukštesnėse pareigose.
Aš darbo rinkoje esu abskritas nuliukas, kadangi konkretaus, pastovaus darbo taip ir nepavyko susirasti, visgi nesigailiu dėl šeimos planavimo, nes kolkas galimybės tai leidžia. Pabūsiu kaip sakoma "ramiai", laikas vaikams, vėliau vėl grįšiu į paieškas, kurios per kelerius metus man nemažai nervų kainavo . . . depresija veik buvo įtraukusi, kai po kiekvieno "mes Jums paskambinsime", arba "ieškokite darbo ten, ir ten, pagal specialybę", nors viskas apeita, išklausinėta . ..apimdavo dar didesnis pyktis. Kam tada tie mokslai, pastangos, jei viskas susivedė į abskrita nulį.... Pikta, bet yra kaip yra, teks kurį laiką tenkintis tuo, ko labiausiai nepakęsdavau - sėdėjimu namuose. Bent kolkas. Pavieniai darbeliai buvo laikini, o kur eini atsimuši kaip į sieną - mažas rajonas, visur kėdės sutūptos "savų", broliai, žmonos, seserys, dukros ir t.t.
į atostogas išėjau 2 metams. Manau, kad tai net ir per mažai, nes realiai galvojant, 2 metų vaikutis yra dar visiškas pypsius, nesuprantantis, kas tas darželis ir kodėl ten reikia būti be mamos ir namų. Būtent dėl šios priežasties darželinukai dažnai serga, o mamytės ima biuletenius, negalėdamos būti pilnavertėmis darbuotojomis.