Mažąją Urtę daug liečiu ir glostau net ir be iššūkio, bent rankomis (darom masažiukus) ir lūpomis (bučiuoji ir kojytes, ir žandukus, ir pilvuką), o štai didįjį Roką jau tikrai mažiau, tad ėmiausi iššūkio iš karto tą patį vakarą.
Vakare, kai Rokas jau atlėkė pas mus į kambarį su pižama, paglosčiau nugarą, vyrukas nurimo, išsitiesė ir pasiprašė masažiuko, glosčiau ir pirštukais, ir delnais, net apsnūdo visas, bet liko labai patenkintas ir kitą vakarą vėl įsliuogė pas mane į lovą ir paprašė masažiuko. Įvesta nauja tradicija – pasiglostymai vakarais.
Su mažąja išbandžiau pasiglostymą nosyte – pabaksnojau žandukus, ji plačiausiai išsišiepė (matyt kvėpavimas dar pakuteno ir kakliuką) bei puolė švelniai glostyti mano plaukus, nieko nepešė, matyt švelnumas iššaukia švelnumą – labai smagu ir miela. Roką taip pat į viršugalvį pakutenu nosimi, atsisukęs stebisi ką darau., bet neatstumia.
Prisilietimai lūpomis – labai malonus dalykas – abu mažulius bučiuoju į viršugalvį, mažoji bando žiūrėti, kas čia lenda ir sugauti mano nosį, o didysis atsisukęs kiekvienąkart apkabina, ir nereikia čia jokių žodžių, susikalbam žvilgsniais ir prisilietimais. Abiems vaikams malonūs bet kokie prisilietimai, o aš kartais atgal iš Roko gaunu galvos masažą - abipusis malonumas. Į nieką nekeisčiau tų smagių pasiglostymų be žodžių, kai tyla pasako daug daugiau...
Taip, nors atrodo jau vyrukas, bet tikrai reikia tų paglostymų ir pamylavimų..
Taigi.. mūsų dičkiams lygiai taip pat reikalingi ir apkabinimai ir paglostymai 😀