Tai įvyko, kai mano pirmagimei buvo vos mėnesiukas. Pas neurologą prie kabineto eilėje pralaukėme daugiau nei tris valandas. Nors talonas buvo 9 val. ryto.
Tai tokių mažyliukų, kaip mes, sutikome ne vieną. Tiek pat ir mamyčių. Vienos bendravo su savo mažyliukais, kitos mamytės ilgą laukimo laiką praskaidrino tarpusavio bendravimu, įspūdžių pasidalinimais. Mes su viena iš mamyčių pasidalinom įspūdžiais apie gimdymą, pirmuosius vargelius ir džiaugsmelius.
Pakrypo kalba apie maitinimą (abi maitiname krūtine) ir ką valgome. Aš pasakiau, jog valgau beveik viską (turėjau omeny, jog tai naminis maistas ir neatsisakau beveik nieko, nes susidaro nuomonė, paskaičius įvairią literatūrą, jog beveik nieko nebelieka racione).
O mano pašnekovė ir sako: Taip, taip, aš irgi viską valgau. Tik kai vakar vakare suvalgiau didelę čipsų pakuotę, vaikas naktį buvo neramus, matyt, pilvuką raižė diegliukai.
Likau be amo. Ir tuo tarpu mano pašnekovę pakvietė į kabinetą.
Atsisveikinau ir ilgai mąsčiau, jog kiekvienas turim savo skirtingą požiūrį į tuos pačius dalykus. Jei būtų pašnekovės staiga nepakvietę į kabinetą, nežinau, kaip būčiau pasielgusi. Ar patikslinusi, jog prisižiūriu ir stengiuosi valgyti tik tai, kas naudinga mums su dukryte. Gal būčiau neišdrįsusi....
O kaip pasielgtumėte Jūs? Ar pasakytumėte nepažįstamai mamytei, jog tai nesveikas maistas ir pan.?
As pasakyciau kad cipsu nemegstu 😀 o jai rimtai tai pasakyciau kad tai nelabai geras maistas ne tik maitinanciai bet ir visiems kitiems zmonems.pasakyciau tiesa