Plona riba: kada gimdos kaklelio pakitimai gali virsti vėžiu?

Plona riba: kada gimdos kaklelio pakitimai gali virsti vėžiu?

Gimdos kaklelio vėžys yra dažna moterų onkologinė liga. Ji užima 3–4-tą vietą tarp piktybinių navikų Lietuvoje. 99 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV (Žmogaus papilomos) virusas, su kuriuo per savo gyvenimą susiduria beveik kiekviena lytiškai aktyvi moteris. Tad kaip apsisaugoti, kada ir kokiais atvejais gimdos kaklelio pakitimai kelia pavojų bei riziką susirgti vėžiu?

,,ŽPV bandė sužlugdyti mano gyvenimą, bet kalbu apie tai garsiai, nes jei tai gali atsitikti man, tai gali atsitikti bet kuriai moteriai“, – kalba Danielė, su gimdos kaklelio vėžio rizika susidūrusi būdama jauna, aktyvi ir drąsi moteris, šiandien dalijasi savo istorija viešai, nes nori formuoti moterims nuomonę, jog turėti ŽPV virusą nėra gėda ir tai nėra stigma. Tai yra realybė, su kuria susiduria dažna, lytiškai aktyvi moteris, tačiau nežino visų rizikų ir todėl gali atsidurti dideliame pavojuje.

Danielei gimdos kaklelyje buvo rasti ikivėžiniai pakitimai. Kaip ji pati sako, gerai yra tai, jog jie buvo aptikti laiku ir pašalinti. ,,Žmonės vengia apie tai kalbėti garsiai, nes jie gėdijasi, bet su šia infekcija susiduria ir vyrai, ir moterys. Neteisinga sakyti, kad jei moteris turi šį virusą, tai reiškia, jog ji turi daug partnerių, tai netiesa. ŽPV mums perduotas būti gali ir prieš dešimt metų ir tai gali padaryti vienintelis turėtas partneris. Tačiau pasekmės gali būti labai skaudžios, tad noriu atkreipti visų moterų dėmesį – rūpinkitės savo sveikata ir nelaukite, nevenkite apsilankyti pas gydytoją ginekologą profilaktiškai“, – ragino Danielė.

Vėžys vystosi iš gimdos kaklelio priešvėžinių būklių

Nors Lietuvoje vykdoma prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa, kviečianti tikrintis moteris nuo 25 iki 60-ties metų atliekant gimdos kaklelio citologinį (PAP) tyrimą, o sekant pasauliniais pavyzdžiais suteikiama galimybė ir skiepytis, palyginus 2009-uosius ir 2019-uosius metus mirčių skaičius išlieka panašus.

Štai prieš dešimt metų mūsų šalyje nuo šios ligos mirė 241 moteris, 2019-aisiais – 191. Natalija Balasevičienė, klinikos ,,Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė-ginekologė sako, kad mūsų moterims vis dar trūksta edukacijos, informacijos šia tema, žinoma, ir iniciatyvos – prisiminti ir skirti laiko sau, nes gimdos kaklelio vėžys vystosi pamažu, tačiau jį, kaip ir kitas onkologines ligas, itin svarbu nustatyti kuo anksčiau.

,,Gimdos kaklelio vėžys nesivysto greitai, tam įprastai prireikia iki dešimties metų. Pagrindinę riziką susirgti sukelia lytiniu keliu (vaginalinių, oralinių, analinių santykių, ar liečiant lyties organus) perduodamas ŽPV virusas. Suprantama, kuo daugiau lytinių partnerių moteris turi, tuo labiau didėja tikimybė virusui patekti į organizmą, tad dauguma lytiškai aktyvių moterų susiduria su šia infekcija“, – komentavo N. Balasevičienė.

Gydytoja ginekologė atkreipė dėmesį, kad virusas, patekęs į organizmą, nebūtinai sukelia vėžį. Išskiriama apie 200 ŽPV virusų rūšių, o lytiniuose organuose jų yra apie 40 tipų. Tipai skirstomi pagal tai, kokia rizika, kad jie gali sukelti vėžį, tai yra, onkogeniškumą: yra mažos, vidutinės ir didelės rizikos ŽPV. Didžioji jų dalis sukelia gimdos kaklelio ikivėžinius susirgimus, keletas tipų – lytinių organų karpas. Iki trisdešimties metų virusas įprastai per 1-2 metus pasišalina iš organizmo nesukeldamas pasekmių sveikatai. Po 30-ties virusas dažniausiai lieka gyventi organizme ir gali sukelti ikivėžinius pakitimus, kurie laikui bėgant komplikuojasi į gimdos kaklelio vėžį.

,,Pavojingiausia yra tai, kad ši infekcija dažniausiai nesukelia jokių simptomų, dėl šios priežasties itin svarbu tirtis profilaktiškai, pagal programą. Atliekant tepinėlius galima ištirti, ar moteris turi ŽPV, taip pat nustatyti ikivėžinius pakitimus“, – atkreipė dėmesį Natalija Balasevičienė.

Pagrindiniai pavojaus signalai – kada skubėti pas gydytoją?

Pasak N. Balasevičienės, simptomai atsiranda pakitimams pažengus. Kada tyrimus reikia atlikti nedelsiant? Gydytoja ginekologė išskiria pagrindinius organizmo siunčiamus pavojaus signalus: kraujingos išskyros po lytinių santykių, kraujavimas ne menstruacijų metu ar po menopauzės, nemalonaus kvapo išskyros.

,,Neramina tai, kad kai kurios moterys delsia kreiptis į gydytoją, kadangi nejaučia jokių simptomų arba turi nusiskundimų ir bijo, nors tyrimų yra ir jie yra neskausmingi bei greitai atliekami. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas turėtų būti atliekamas po menstruacijų. Geriausias laikas yra praėjus 10-20 dienų nuo pirmosios menstruacijų dienos. Pagal programą kas trejus metus, o esant pakitimams - dažniau. Tyrimą galima atlikti ir nėštumo metu, tačiau jei moteris nejaučia simptomų, rekomenduojama po gimdymo palaukti tris mėnesius ir tuomet planuoti PAP citologinį tyrimą“, – komentavo N. Balasevičienė.

Išskyrė pagrindines prevencijos priemones

Siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio, svarbu moterims suteikti kuo daugiau informacijos. Rekomenduojama vengti atsitiktinių partnerių. Pagrindinės priemonės, galinčios suvaldyti šią onkologinę ligą yra PAP citologinis tepinėlis bei skiepas. Pastaroji priemonė efektyviausia skiepijant 9-13 metų mergaites, dar iki pirmųjų lytinių santykių. Lietuvoje skiepijamos mergaitės nuo 11 metų nemokamai. Tačiau N. Balasevičienė atkreipia dėmesį, kad skiepytis gali ir moterys, jau turėjusios lytinių santykių. Taip pat svarbi makšties mikrobiota, jai sutrikus susidaro galimybės ŽPV infekcijai išlikti organizme ir  sukelti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Todėl makšties infekcijos turi būti gydomos laiku bei rūpinamasi jų prevencija.

Reiktų neužmiršti ir rūkymo, kuris yra gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Savo sveikata turime rūpintis kasdien. Žinoma, visoms moterims svarbu atlikti rekomenduojamus tyrimus ir stebėti savo kūno siunčiamus signalus.