Pramerkiu vieną akytę, po to – kitą, apsidairau ir pradedu šnekėti. Kad tik greičiau mamytė prabustų ir šypsodamasi man pasakytų: „Labas rytas, saulyte“.
Nors iš tiesų mano vardas Eva. Man devyni mėnesiai ir visi rytai iki šiol prasidėdavo vienodai. Tačiau šis rytas – visai kitoks.
Mamytė prabudo ir iš karto išėmusi mane iš grotuotos dėžės nusinešė į keistoką patalpą, kur laukė varlytė. Mhmmm... Ir ką man teks dabar daryti?
Paskui mamytė nuėmė sauskelnes ir pasodino ant varlytės, vis į mane dirsčiodama, lyg kažko laukdama. Aš kiek nusijuokiau, paplojau delniukais, bet mano žaidimą nutraukė keistas jausmas. Lyg kažkas bėgtų į varlytę šlapio ir nemalonaus.
Mamytė puolė mane girti ir šypsotis: „Šaunuolė, gera mergytė, tau pavyko“. Ir dar pasakė tai, ko visai nesitikėjau: „Tu jau didelė panelė“. Juk iki šiol mama sakydavo, kad aš mažytė. Negi per naktį užaugau?
Jei taip, reikės miegoti dar daugiau. Tada būsiu dar didesnė!
Evos „pirmąjį kartą“ aprašė mama Viktorija
kaip gerai, kad galima pažiureti laida kuria Aš praleidau per TV3 😀 bet šita buvo LIUKS.
PUIKI LAIDELE 😀
Tikrai man labai irgi patiko 😀))
labai puiki laidele😀
labai grazi istorija😀
linksma , grazi istorija 😀
Labai trumpa,bet nuotaika kaip mat pakilo😀)) taip ir isivaizduoju vargse varlyte😀))))
gerai sugalvota 😀
Grazi istorija, priverte mane nusisypsot 😀
Nu super. Graziai papasakojai :-)
Labai įdomiai aprašytas puoduko reikaliukas, super :-)