Daugelis mano, kad jei žmogus pavydi, vadinasi, myli. Bet nejaugi meilę galima parodyti tik pavydu? Kokia ta riba tarp lengvo pavydo ir nesveikos paranojos.
Aš pati savęs nelaikau pavydžia. Kam be reikalo save nervinti. Jei jau tas vyras norės pabėgti pas kitą, tai ir pabėgs, niekaip nesulaikysi. Manau, perdėtas pavydas tik griauna santykius, nes savo priekaištais norom nenorom stumi žmogų prie kito žmogaus.
Viena draugė labai kontroliuoja saviškį. Tas vargšas žmogelis turi laiku grįžti, visąlaik atsiliepti telefonu ir pan. Kol jis kenčia jos pavydą, tol gerai. Kai jam senka kantrybė, kelioms paroms išlekia pas draugą ir niekur nerasi:)
O kaip jūs elgiatės? Gal net tikrinate saviškių telefonus?
Krisliukas