Jei atvirai, labai džiaugiuosi, kad baigiasi mano budjimas. Savaitė buvo visai kitokia, įpareigojanti. Teko ir anksti keltis, ir galvot, ką parašyti. Man labiau patinka kitų mamukų rašymą paskaitinėti.
Sekmadienis buvo gan paprastas, ką buvau susiplanavus, tą ir pasidariau. Su mama buvom išėjusios pasivaikščioti po parduotuves, šį bei tą nusipirkau. Dukriukas buvo su seneliu lauke, važinėjosi su rogutėm.
Pietums kepiau varškės apkepą. Turiu labai skanų receptuką, tai pagal jį visada kepu.
Vakarą planuoju praleisti prie televizoriaus, gal kažką įdomaus rodys. Ir lauksiu naujos savaitės, gal ji bus įdomesnė.
Kaip Jums praėjo sekmadienis?
Ieva
Nori tapti MK budinčiuoju kitą savaitę?
Tapk juo!
MK budėtojo užduotis – kasdien nuo pirmadienio iki sekmadienio 9 val. ryto (savaitgalį - nuo 10 val.) papasakoti, kaip praėjo naktis ir kokie dienos planai, o 19 val. – dalintis praėjusios dienos įspūdžiais, nuotaikomis, vaikučių pasiekimais, pamąstymais ir pan.
O gal nori tapti dienos herojumi? Skaityk čia: tapk-dienos-herojumi
Tam tereikia nedaug papasakoti apie save, įkelti kelias nuotraukas, nurodyti dieną, kada galėsite atsakinėti į klausimus, ir savo telefono numerį, jei reiktų su jumis susisiekti.
as cia truputeli paskaiciau apie ka jus plepat😀labai uzjauciu atomine🌷,nes ir pati ta kosmara patyriau pries pora metu,bet va dabar ant kelenu sedi jau pusantru metuku sunelis😀pailsesi,sustipresi ir pati nepajusi kaip supsi leliuka ant ranku😀
na va, visos baigia išsibėgiot 😀
na va, mažiukai miega, prisijungiau ir aš..
Dovile, viskas bus gerai..sako Dievas siunčia išbandymus stipriem žmonėm..mano pirmas nėštumas buvo idealus, kaip pagal vadovėlį..o va antras, netikėtai man pačiai, buvo sunkesnis..tą dieną ,kai sužinojau, kad laukiausi, po kokių keturių valandų pradėjau kraujuot..ir taip iki 4 mėn...gydytoja net į ligoninę neguldė, sakė reik palikt pačiai gamtai sutvarkyt..ir ačiū Dievui viskas baigėsi laimingai..iš tikro niekada gyvenime nebuvau tiek meldusis kiek tą antrą nėštumą...o ypač tuos pirmus mėnesius... turbūt už visą gyvenimą maldų prikalbėjau 😀
Smagaus likusio vakaro. 🌷 Begu as Jokuba ruost naktiniam miegeliui 😀 Iki rytojaus 😀
savaitgalis....ir as mieliau laika leisciau lovoje,bet mazasis viska reguliuoja😃tai tenka mamai pc vakaroti
oj, Dovile, tikrai nebijok. Juk kiekvienas nestumas yra unikalus, vienintelis ir nepakartojamas. As maniau, kad jau nelemta man isnesiot, o su Jokubu galejau i medzius karstytis, tik is tos baimes laikiausi perdeto saugumo 😀
Kai su Vanesyte viskas buvo gražiai, gana lengvai ir taip nuostabiai, o su antru taip, tai toliau jau bijau ir labai bijau, tiek, kad viskas taip pat nesibaigtų, kad vaikiukui viskas gerai būtų...
Sveika Raminta 😀 tikrai čia tylu šįvakar, sekmadienis 😀
labas raminta, malonu, kad prisijungei, tik tu vakarojanciu si vakara labai mazai 😀
Teisingai parasei, geriau anksciau, negu veliau, o dar neduok dieve, vaikas gimsta su negalia...
labas vakaras😀retokai cia uzsuku,va o sivakara tenka vakaroti,nes mazasis mano vyrukas yra atsikeles neseniai ir apie miegei negali buti ne kalbos😀,tai teks pavakaroti.....
Su Vanesyte aš pastojau tik septintą mėnesį, tai čia kai sulaukėm po pirmo karto, manėm, kad stebuklų stebuklas deja...nieko viskam savas laikas...kaip gydytoja sako, pati gamta savo atranką padaro...
kada savaime issivalo uztenka 3 men. O kas liecia Ugnute, tai tikrai labai prisikentejau, visa nestuma saugojau, paskui tos nelemtos ligos vos nepsiglemze, o dabar ja vadinu tiesiog savo stebukleliu 😀 O Jokubo visus metus laukem, kol atsius Dievulis...
Su Ugnyte tau daug reikėjo ištverti, bet džiugu, kad pavyko išsaugoti....dar kai pirmas vaikelis išvis brangus...
Meldžiau, kad jei nelemta, tai geriau savaime viskas būtų ir taip, tai geriau nei gramdymai....tik nežinau kaip bus...gal atidėsim planus, kol pilnai atsigausiu, Vanesytė praaugs, nes dar daug ant rankų būna, ir iš tikro bijau...nors daugiau nieko neplanuosim, kada atsiųs Dievas tada ir bus 😀 Nes kai sužinojom, kad laukiuosi pradžioje buvo baimės, vėliau begalė laimės, svajojom kaip bus abu, kaip pirksim didesnę lovą, o va viskas subyrėjo...tad jokių planų...😀 Tiesa ar ne 6 mėn. reikia laukti?
Dovile- tai kai viskas savaime, naturaliai, galesit neuzilgu is naujo bandyt 😉
Na taip, panasiai ir man. Net isvalymu gimdos nereikejo daryti, savaime viskas susitvarke. Tik Su pirmu buvo kitaip. Turejo but dvyniai, viena iskraujavau, o Ugnute liko, bet tada jau kaip kiausinukas visa nestuma buvau, vis norejo pabegt, teko ir apsiuvima gimdos kaklelio daryt.
Tas kas mūsų nesužlugdo, mus sustiprina, buvo sunku, skaudu, bet įveikėm ir jau tikimės už visus metus 😀
6 savaitės buvo, jei pagal mėnesines tai apie 7-8, bet žinojau kada galėjau pastoti...žinai taškelis tik, bet mums tai buvo mūsų angeliukas, todėl nemažiau skaudu...nors guodžiuosi, kad geriau dabar nei kokiam 5 mėn....
oj, Dievuliau... keik visko iskentejot... atleisk uz smalsuma, o didelis nestumas buvo? Mano persileidimai 7-8 sav. buvo ☹
O mes kol kas užmiegam tik pašokinėjant ant kamuolio...nors pradėjo labai rodyti kad nori miego, pati atsigula, trina galvytę, sukasi, vartosi, sakėm nuiims tvarsčius bandysim lovoje migdytis, gal suktųsi, suktųsi ir užmigtų 😀