Grįžome namo gydytis, o vakare Kajui pakilo temperatūra iki 37,5. Vaistų nedaviau, nes negalima, kai tokia temperatūra, tad nuėjau prigulti, o vyras migdė Kajų, po pusvalandžio vyras paguldė jį į lovyte, o aš atsistojau apkloti ir pamačiau, kad jis visas dreba – labai išsigandau.
Paėmiau ant rankų – jis visas degė, net atsimerkt negalėjo ir verkė, vėl pamatavau ir išsižiojau – buvo 38,7. Nežinojau, ką daryti, supanikavome su vyru, skambinome ir gydytojai, bet ji neatsiliepė. Niekada mums taip nebuvo, nežinojau, ką ir daryt, kodėl jis dreba, paėmiau ant rankų, apklojau šiltai ir paskambinome greitajai pagalbai.
Kajus jau nustojo drebėti, davėme vaistų nuo temperatūros ir išskubėjome į Trakų ligoninę apie 1 val nakties. Taigi paguldė mus į ligoninę, karštį Kajui numušė, daugiau temperatūros Kajui nebuvo, bet kosėja ir sloguoja, atliko tyrimus (buvo geri).
Trakų ligoninėje man labai nepatiko, buvau vienoje mažoje palatoje viena, bet neilgai, paguldė toje pačioje palatoje dar vieną mamytę su didesniu vaiku, tad buvo labai tvanku. Tas vaikas visą naktį kosėjo ir verkė, nedavė Kajui miegoti, po to dar vieną paguldė – buvo košmaras.
Nutariau, kad taip Kajus nepasveiks, be to, dar ir aš susirgau, todėl gydytojai pasakiau, kad noriu namo, nes Kajus gėrė tuos pačius vaistus, kuriuos buvo išrašiusi ir mūsų gydytoja. Išleido mus sekmadienį, bet liepė pirmadienį sugrįžti.
Susisiekiau su savo gydytoja, ji patarė jokiu būdu nesigulti į ligoninę, nes ten nepasveiksime, sakė, kad ten tik „bacilos“, o Kajus dar toks mažas, ne tokia stipri imuninė sistema.
Pirmadienį iš ryto nuvykome į ligoninę, pasakiau, kad tikrai nesigulsiu, ačiū dievui, išrašė mus iš ten, tad nurūkome pas savo gydytoją, kuri apžiūrėjusi pasakė, kad viskas susikaupę nosytėje ir dar į bronchus nenusileido.
{pic:1}
Apsidžiaugiau. Išrašė lašų nosytei ir „jogurt“ gerųjų bakterijų. Jei pakils temperatūra, sakė duoti žvakutę ar vaistų, taip pat temperatūrą numuša, kai vaiką ištepi spiritu ir įvynioji į kokią nors ploną anklodę.
Tad ir Kajus, ir aš, ir vyras – visi gydomės namuose. Labai pasiilgau Mamyčių klubo ir mamyčių. Negalvojau, kad esu taip nuo jūsų priklausoma...smagu čia su jumis.
Tiikuosi, iki Velykų pasveiksime.
Rasa Karlonienė
