Labai ačiū visoms, nepatingėjusioms šį lietingą rytą susitikti su psichologe Sonata Vizgaudiene. Kalbėjomės apie ožiukus ir kaip su jais reikėtų kovoti.
Į susitikimą atvyko beveik 20 mamų, kurios palikusios net sergančius vaikučius namie, nekantravo išgirsti, ką sako psichologė.
DĖMESIO! Dalyvavusioms mamoms primename, jog laukiame jūsų atsiliepimų ir pasidalinimų, ką naujo bei naudingo sužinojote iš paskaitos - tris mamytes apdovanosime "Huggies Pull up" sauskelnėmis-kelnaitėmis.
Jūsų atsiliepimų laukiame iki šio penktadienio, lapkričio 8 d. (imtinai).
Huggies® Pull-Ups ® sauskelnės-kelnaitės padeda mažyliams pratintis prie puoduko!
Dar kartą pavėluotai, tačiau nuoširdžiai ačiū už paskaitą 😀 Trumpas ,,summary,,:
Iš pradžių bendri psichologės pastebėjimai. Viskas ištiesų prasideda nuo mamos ir jos tikslo, kaip jinai nori auginti savo vaiką, kokį jo elgesį nori matyti. Svarbu tuo pačiu suprasti ir priimti vaiką tokį, koks jis yra, ty jei jis yra nevalgus tai per prievartą su šaukštu nelakstyti ir neversti valgyti, jei jis yra aktyvus- sudaryti sąlygas būti aktyviam saugiai: be staliukų, angeliukų ant sekcijų kur jis gali pasiekti, kosmetikos ir tt., jei aktyvus prie svečių ir tarkim lipa ant stalo su puodukais, sausainiais ir tt- padengti jam atskirą stalą saugioj vietoj su plastmasiniais indais, šiek tiek vandens ir užkandžiais. Jei jautrus- nelyginti su kitais vaikais i jokiu būdu negėdinti.
Ožiukų prevencija iš tikro yra išankstinis ribų, taisyklių nustatymas, juk tikrai, dažnai ,,ožiukai,, pasireiškia tada, kai vaikas pavargęs, alkanas arba nesupranta čia miego, valgio, svečių laikas? Bet jei jau taip atsitinka, kad ,,ožiukai,, pasirodo svarbu nepasiduoti vaiko dėmesio troškimui, ty kad jis nesuprastų, kad jei verkia, rėkia ar zyzia ir mama, tėtis jį paima ant rankų, ty parodo dėmesį ir jis supranta, kad štai toks yra elgesio modelis: kai man reikia dėmesio aš neišreiškiu to žodžiais o rėkiu, zyziu ir pasiekiu savo. Taigi, svarbu nepasiduoti manipuliacijai ir jei jau vaikas rėkia jokiu būdu neimti jo ant rankų, o palikti apsiraminti, pasakyti, kad suprantate kaip jam pikta, kad jis negauna to, ko nori, bet mums .... reikia grįžti namo/eiti/šio daikto tau tikrai negalima, nes jis aštrus ir tau nesaugu. Svarbu yra vaikui įvardinti jausmą, kad jam pikta, nes ..... (kažkas įvyko). Kartojimas gali užtrukti ir valandą (svarbu nenusileisti), situacijai pasikartojus užtruks trumpiau, trečią kartą dar trumpiau ir tt kol nebesikartoja. Savarbu apsišarvuoti didžiule kantrybe ir nenusileisti. Čia kaip rankų lenkimas: kas stipresnis- pasidavėt vaikui- šią kovą pralaimėjote ir jis pasiekė savo.
Vaikui labai svarbu įvardinti jausmą, ką jis jaučia ir to tikrai neužtenka pasakyti kartą ar du, tą reiks ilgai ilgai kartoti, kol vaikas supras, kad jam yra liūdna, pikta, jis pavargęs ir tt. Jei jausmai yra slopinami, jis yra auklėjamas ne suprasti, o paklusti, kas turės neigiamų pasėkmių paauglystėje: nepilnavertiškumo jausmas, nepasitikėjimas savimi ir kt.
Drausminimas:
Iki metų vaiko nepatartina drausminti, nes jis nesupranta. Patartina tiesiog nutraukti jo daromą veiksmą ir nesudaryti ,,blogiems įpročiams,, sąlygų. Nereaguoti, kad nesuprastų, kad dėmesio reikia ,,ieškoti,, blogu elgesiu.
Nuo pusantrų iki dviejų metų svarbu yra sutvarkyti aplinką kad nebūtų pagundų imti, matyti to, ko imti negalima ir leisti pajusti priežastį, nes vaikas supranta viską iš savo pasiekimų- todėl viską ir nori imti, liesti apžiūrėti, susipažinti. Pvz: jei vaikas nuolat tampo staltiesę, galima rasti laiko ir ant stalo padėti šalto vandens šiek tiek, kad nutraukęs suprastų, kad jam bus šlapia ir šalta ty nepatogu.
Svarbu suvokti, kad vaikas turi išgyventi visus raidos etapus (pažinimo, visų emocijų suvokimo). Jei tėvai yra griežti ir vaikas labiau bijo nei supranta? Apie baimę atsirandančią auklėjant pagal ,,senuosius,, auklėjimo principus psichologė nepasakojo, bet manau kad minty turima auklėjimas mušimu- kad ir kaip pavadinsime ,pliaukštelėjimą, tai vistiek nekeičia veiksmo esmės, nes kol vaikas mažas tol yra vadinamas ,pliaukštelėjimas', kai didesnis- jei tėvai neatsikrato ,,įpročio,, vaiką auginti fizinės jėgos pagalba- ta jau tikrų tiksiausias mušimas, o vaikas galiausiai nesupranta nei kas yra jausmai, emocijos ir kaip ,,tvarkytis,, su jais- ypač pykčiu. Tagi jei tėvai yra griežti - vaikas jis jų bijos ir galbūt ištiesų elgsis labai padoriai be ,,ožiukų,, bus paklsusnus, nes bus tiesiog,,užgniaužtas,,, o kaip ,,išsilieja,, ilgai kauptas pyktis mes galime pamatyti kitose kultūrose. Vaikas turi gerbti tėvus ir mokėti klausyti.
Dar man labai patinkantis priminimas buvo, kad ir bendraujant su vaikais yra svarbu laikytis ,,teigiamos emocijos,, principo, ty vietoj mamos, rėkiančios per visą parką: - NEGALIMA EITI PER BALĄ būtų lengviau pasakyti: - apeinam šią balą ir einam pažiūrėti šuniukų ...
Bet .... ko negalima: peilis, adata, smaugti sesutę, šuniuką mušti ar kačiuką tai yra tikrai, negalima.
Svarbiausia yra daug girti vaiką, kai padaro kažką teigiamo ir gero, bet būtina pasakyti priežastį: - šaunuolė, kaip tu gražiai susidėjai knygas į lentyną.
Tiek šiam kartui, linkiu visoms ir visiems daug kantrybės ir tiesiog supratimo, kad koks nuovokus bus jūsų vaikas didele dalimi priklauso nuo Jūsų.
Gaila, kad mes gyvename kitame Lietuvos gale tai nėra galimybių lankytis tokiuose renginiuose ☹
labai lauksiu ir aš, tiek mamyčių atsiliepimų, tiek apibendrinto straipsnio 😀
nekantriai lauksim 😀
Ruošiame ruošiame ir tuoj skelbsime 😀
O ar pasidalinsite ir bent santrauka glausta paskaitos, esminiai dalykais 😀 ?
Atsisųskite geriau per profilį kaip straipsnį ir įdėkite kokią nors vaikiučio foto. Parašykite - kaip dažnai ožiukai apsilanko pas jus namuose 😀 kaip su jais iki šiol kovojote ir ką naudingo sužinojote iš paskaitos. Lauksime jūsų tekstukų!
👍
komentuot čia ar per profilį kaip straipsnį ar fotoblogą?
uch kaip gaila, kad apsirgome ir negalejome sudalyvauti ☹ matosi kad buvo smagu, o ir tikiuosi naudinga.