Tikriausiai ne viena esate diskutavusios draugių rate apie neištikimybę. Kai ši tema išsivysto mano draugų rate, prasideda karštos diskusijos.
Argumentai būna įvairūs nuo to, kad tai nutinka „netyčia“ iki atšalusių santykių tarp partnerių. Aš pati nepateisinu neištikimybės, ir tokie argumentai, kad reikia viską išbandyti, vienas kartas - ne nuodėmė ir panašiai, nepakeistų mano nuomonės.
Tikiu, kad jei šeimoje viskas gerai, nuklydimai 5 šoną į svečius neužsuka. O kaip manote Jūs?
Pateisinate neištikimybę? Ar atleistumėt savo antrąjai pusei už nuklydimus? O gal jums pačioms tai nesvetima? Pasidalinkite savo nuomonėmis.
Nuo MK: Aktyviau siūlykite temas, kuriomis norėtumėte ir būtų įdomu visoms paplepėti vakaro rubrikoje "Tarp mūsų mergaičių".
mano manymu kai myli zmoguti ir nori buti su juo daug ka jam atleidziame.. bet tai tikrai nera pateisinama. geriau viska baigti nei apgaudinet ir skaudint kita zmoguti
Vaivita, jei pati turi vaikų, tai nesuprasi, ką reiškia jų negalėti turėti ir kai širdies graužimą, nerimą, sielvartą skandini ten, kur tik randi... Ne, su kitu vaikų nenorėčiau turėti, jei būtų galimybė su vyru. Skirtis nenorim abu, bent jau kol kas...
JEI LEISTU rinktis tai rinkciausi vienkatini nuotyki..bet kai prasideda meiluziu romanas paikekite prastai-kencia ir jausmai ir finansaI zinoma cia is vyro puses...geriau vienakrtinis..
as nepateisinu neistikimybes,manau seimoje turi buti pagarba viens kitam ir visa kita,as niekada neturejau kito tik savo vyra,ir vyras ar turejo ar ne as nezinau
as visom keturio pritariu vaivitai :Y as irgi su metais pastebejau, kad tampu gudresne ir protingesne 😀 ir
as visom keturio pritariu vaivitai :Y as irgi su metais pastebejau, kad tampu gudresne ir protingesne 😀 ir
man atrodo, kad ne nuo santykiu o nuo pacio zmogaus priklauso... nuo jo morales principu...
jei jis nenores ir tures gilius issitikinimus, jo nei olia lia pupyte nepaguldys...
o jei linkes tam ir nespjauna i svetima guoly, tai zek, ir su kokia baisia kaimyne susiciulbes 😃
tai kam glaustis kito glebyje, jei turi vyra.. ar nelengviau butu but su tuo del kurio guostis nereiketu?
as pati uz save uztikrinta, o uz vyra...ne. Pasitikiu bet proto ribose, ant pjedes stalo jo nekeliau sioi srity ir nekelsiu, o jei isduotu, grazioi formoj sudeciau lagaminus ir pati padeciau nusigabent pas ta, del kurios taip pasielge.
nesupratau, prie ko cia vaikai? tai su kitu bandot susilaukti, kad su vyru galetumet auginti? ar ne? kodel nesiskiriat?
Anksčiau jokiu būdu nebūčiau galėjusi nuklysti į šoną, bet dabar guodžiuosi kito glėbyje, jog su saviškiu negalim turėti vaikų ... Vyras apie tai žino.
jei tai butu fizine nesitikimybe, tarkim isgerus-atleisciau, pastebiu, kad su metais darausi kitokia, gal protingesne, gal ismintingene, tegul nulekia, vis tiek niekur geriau neras 😃
o as apie tai negalvoju, nes man pakanka ko turiu iki soties 😀
kur temos autorė,kokia gi diskusija be autorės?
Musu seimoje nuklydimu dar nebuvo, noretusi, kad ir nebutu. Nezinau, ar galeciau atleisti, bet jei tai ivyktu, turbut tuomet ir reiktu spresti, kaip toliau elgtis.
kersyti manau nesamone. neistikimybes niekada neatleisciau. jokiu kerstu jokiu kitu progu. lagaminai butu sukrauti
esu jam pasakius nuklysi padarysiu atvirkciai
visos tikim
niu as kaip ta naivi mergaite 😀 vis tikiu😀
tame ir reikalas
žiurint koksai tai nuklydimas..atleisčiau, bet užmiršt TO gyvenime nepajėgčiau..
tai va tik tie posakiai