Nevaisingumas – šeimos krizė

Medikai pažymi, kad pradėti baimintis derėtų po metų aktyvaus seksualinio gyvenimo, kai nenaudojama kontracepcija.

Pastoti per pirmą mėnesį pavyksta apie 25 proc. porų, per pusmetį – maždaug 60 proc., o per pirmuosius metus – 85 proc. Vėliau tikimybė mažėja ir gali prireikti medikų pagalbos.

Pasak specialistų, perkopusioms 35-erių metų ribą moterims natūraliai pastoti tampa dar sudėtingiau. Anksčiau kai kuriose šalyse tokio amžiaus moterys net nebūdavo gydomos.

Atsiradus dirbtinio apvaisinimo galimybei, pastoti gali ir vyresnės moterys. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dirbtinis apvaisinimas nėra kompensuojamas valstybės, o su nevaisingumo problema susidūrusios poros už mėginimą susilaukti mažylio turi plačiai atverti savo pinigines.

Nei iš valstybės biudžeto, nei iš ligonių kasų finansinės pagalbos tikėtis neverta. Nevaisingumas gydomas tik privačiose klinikose, kur net trumputė konsultacija kainuoja. Neretai pasitaiko, kad dėl lėšų stygiaus poroms gydymą tenka atideda.

Kol šeimos taupo, liga progresuoja. Nevaisingumo gydymo ar pagalbinio apvaisinimo procedūras nukėlus keleriems metams, neretai prasideda natūralus biologinis moters vaisingumo mažėjimas, tada medikų galimybė padėti taip pat mažėja.

Tačiau pinigai – ne vienintelė problema, su kuria susiduria kūdikio ilgai nesulaukiančios šeimos.

Ne mažiau svarbus emocinis klimatas kūdikio negalinčiose susilaukti šeimose. Psichologai pažymi, kad žmones užgriūna ne tik ekonominės, bet ir socialinės, ir psichologinės bėdos.

„Nevaisingumas – šeimos krizė. Ji kenkia ne tik partnerių tarpusavio santykiams, bet ir kiekvienam jų asmeniškai: atsiranda savęs nuvertinimas, žlunga ateities svajonės, sunku bendrauti su aplinkiniais. Žmogaus veikiausiai jaučia nevisavertiškumo kompleksą, užsidaro savyje“, – sako Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologė Rasa Praninskienė.

Specialistė taip teigia todėl, kad per dvidešimties metų darbo patirtį į ją dėl šių problemų kreipėsi labai nedaug porų.

„Pagrindinis dėmesys dažniausiai skiriamas fiziologiniams nevaisingumo aspektams, psichologinės ir socialinės šio reiškinio pasekmės dažnai ignoruojamos, ir daug moterų bei vyrų kenčia vieni“, – savo nuomonę išsakė R.Praninskienė.

www.sekunde.lt