Įsibėgėjus antroji naujų metų savaitė, nauji lūkesčiai, gal šie metai bus geresni?
Negaliu nepasidžiaugti tiek jaudinaus tiek pergyvenau, kad mažoji nedaro į puoduką, bet ką jūs sau manot? Kai nuleidau rankas: sakau kai išmoksi į puoduką pirksim lėlytę gražią ir viskas daugiau nieko nebedariau. Ir galvoju kaip bus taip ir sau mažoji pati kai nori nueina atsisėda ir viska atlieka ir be jokių bėdų. Todėl dabar cypauju iš džiaugsmo :)
Žingsniu į prieki skinamės sau kelią į geresnį rytojų. Net tik man, bet ir jei daug patogiau ir geriau be tų pampersų. Bet dar teks išmokti miegoti be jų, ir manau tai bus sunkesnė užduotis nei dabar buvo. Dar galim sakyti neklabam išskyrus kelis žodžius Mama Tetis Alio, taip pat kuo puikiausiai moka pamėgdžioti gyvūnų balsus. Taigi dar liko daug išmokti, bet kaip sakant kiekvieną dieną tobulėjam ir kažką naujo išmokstam nors menkai pastebimo. :)
Dabar atėjo man poilsio metas - gruodis buvo kepinių mėnesis ir man jie taip atsibodo vieną po kito skanumynus kepiau tai dabar sakiau nieko nebekepsiu iki kito mėnesio. Dabar skaitysim knygas, taip pat užsiimsiu dekupažu tik reikia iki mamos sodybos nuvykti ir viską pasiimti. Taip pat reikia viską susižiūrėti iki sodinimo laikotarpio apsižiūrėti ką sodinsiu kaip, kada, ką sodinti. Kaip sakant šiam mėnesiui turiu planų tik reikia noro, o jo kažkaip ir trūksta..
Ar turite kokių baimių? Aš turiu ir manau visada aš ją turėsiu. Taigi trumpai apie ją žiauriai bijau šunų. Kai buvau maža gal 7 metų, pažystamos draugės vilkšunis šuo užpuolė, tada jis už mane buvo dvigubai didesnis. Ir tą baimę, tą jausmą ir dabar prisimenu kai tik pagalvoju. Aš dėkoju savo angelui sargui, kad tada šuo buvo su antsnukiu. Ir aš taip daug nenukentėjau, tik nugara buvo visa nubraižyta. Taigi jei jis būtų be antsnukio jis mane būtų ir galėjęs papjauti ar išvis visą sudraskyti taip, kad.. Pamenu mama dar ilgą laiką po to įvikio man davė raminamus vaistus. Tai dabar bijau šunų žiauriai kai tik pamatau koki šunį nepririšta tiesiog širdis gali išlipti ar sustoti, nuo tos baimės. Kiekvieną kartą eidama į lauką pagalvoju kaip bus jei koks šuo atsidurs mano kelyje kaip reiks elgtis, o jei užpuls? vienu žodžiu paranoja man jau :)Jei turite savo baimių kaip su jom kovojat? Ką darote?
Tikėkimės, kad nebus sunku ir nereiks dar porą metų mokintis 😃 Man tai gėda ir juokinga, kad bijau, bet nežinau nieko negaliu padaryti 😕
Šaunuolė mergaitė 👍 Susitvarkysit ir su naktiniu reikalu, jei dieną jau taip gerai sekas 😀
Dėl baimių . .. šunų nelabai bijau, tiesiog žinau, kad neprognozuojami, pasisaugau. Buvo vaikystėj pitbulis ranką perkandęs, kai kaimynų kieme pasileido . . .bet neišliko paranojiškos baimės. Labiau vorų bijau 😀
Zylutee ir jaldija - ačiū. 😉 🌷
Mano vyras taip pat nebijo, bet manes nepadrasina o kaip tik dar pasijuokia 🤓| 😃
👍 fainuolė mergytė