Nakties nerimas

 Kai naktį dukrytė prabunda išalkusi, visada ją pasiguldau savo lovoje, pamaitinu ir vėl padedu atgal į lovytę. Taip darau nuo pirmų dienų.

Pabundu iš išgąsčio

Taip pat nuo pirmų dienų aš naktį prabundu apimta išgąsčio ir ieškodama dukrytės, nors ji kuo ramiausiai miega savo lovytėje. Net nežinau, kodėl taip elgiuosi. Gal kažką susapnuoju, o galbūt tai viena iš pogimdyviniu depresijų formų? Man vis vaidenasi, kad dukrytė iškrenta iš lovos arba, kad aš ją prispaudžiu.

Kur dukrytė??

Pirmus du mėnesius po gimdymo su tokiu išgąsčiu prabudinėdavau net keletą kartų per naktį. Pamenu, vieną sykį net vyrą labai išgąsdinau. Prabudau šaukdama ''kur dukrytė??''. Dabar mano angelui jau penki mėnesiukai su puse, o aš vis dar karts nuo karto pabundu ir ieškau dukrytės.

Mielos mamos, ar jūsų nekamavo tokie prabudimai naktimis?

Galbūt žinote, kas lemia mano tokį elgesį?

Gabijos mama