Ar įmanoma suderinti mokslus ir kūdikio auginimą?
Mamukas:
Sveikos, norėjau pakalbėti tokia tėmele - kaip suderinti mokslus ir kūdikio auginimą. Vis dėlto naujagimis užima visą mamos laiką, o kur dar buitis, maisto gaminimas, norėjimas ir pačiai susitvarkyti… ir MOKSLAI.
Kadangi nuo rugsėjo žadu nestabdyti mokslų, o į juos kibti, gal yra mamų, kurios pasidalins patirtimi, kaip sekėsi mokintis ir auginti mažus vaikus. Kaip suderindote viską?
Štai kelių mamyčių patarimai forume:
Silvijana:
Mane irgi ši tema domina, nes po gimdymo žadu baigti rašyti magistrinį ir pagaliau gauti tą nelemtą magistro laipsnį. Tik bėda, kad mano tema ne tokia, kad gali sėdėt prie pc laisvu laiku ir knaisiotis po mokslines bazes, pas mane didžioji dalis darbo yra atvejo stebėjimai socializacijos centre... Tai kol kas sunkiai įsivaizduoju, kaip teks ten važinėti ir kur dėti mažiukę, ypatingai, jei pati maitinsiu.
Rasvyda:
Tada šiuo atveju reikalingi tėvai, broliai, seserys, reikia ir auklę tada pasisamdyt blogiausiu atveju, mums sūnus gimė pirmame kurse, tai su tėvelių, brolių pagalba ir baigiau kitus kursus, pasiėmiau laisvą grafiką, vykdavau į paskaitas, kur tikrai būtina, kartą ar dukart per savaitę ir taip baigiau studijas.
Aijos:
Daug kas nuo vaiko priklauso. Jei vaikas yra ramus, normalus jo miego režimas, tokiu atveju daug ką galima nuveikti. Aš savo atveju tikrai nebūčiau sugebėjusi suderinti mokslų su vaiko auginimu, nes iki dvejų metų prie dukrytės buvau kaip pririšta. Dieną beveik nemiegodavo, naktį daug budinėdavo. Todėl visa laimė, kad su mokslais susitvarkiau dar iki dukrytei gimstant.
Kai suzinojau, kad laukiuosi buvo like paskutiniai metai bakalauro studiju, kudikio gimimas, diplominio rasymas ir egzaminai susidejo i viena vieta (vyro mama isleisdavo tik butiniausiu atveju ir nei minutes ilgiau, bet ji buvo vienintele kuri isvis padejo!). Rasydavau ir mokydavausi kai lelyte snausdavo (pirmus 3 men. labai daug miegodavo), veliau tapo sunkiau, bet istveriau. Neisivaizduoju kaip tai reiketu padayti dabar, kai dukrytei 6 men. va dabar tai tikrai visas demesys tik jai, jokie mokslai nebutu imanomi.
Manau viskas įmanoma, kai yra didelis noras 😀 paskutines studijas - magistrą pradėjau kai Vanesytei buvo 1,5, o pilvuke apsigyveno kita lėlytė....paskaitos kasdien nuo 17 val., todėl tik vyras grįždavo aš tekinom į mokslus, mokydavausi naktim, kartais tekdavo ir kelias paras be miego pabūti, bet man sunkumų nebuvo, nes noras buvo didesnis, o pilvinukė irgi buvo kantri, net visą parą rašiusi darbą, antrą dienos baigiau, o ketvirtą išvykau gimdyti 😀 Grįžus po gimdymo vienas paskui kitą sekė egzaminai, taigi teko viena ranka maitinti, kita mokytis, o dar ir Vanesytei skirti laiko, buvo truputis chaoso, bet pirmus metus užbaigiau puikiai, rezultatai geriausi 😀 Taip, kartais būdavo sunkoka dienom skirti dėmesį mažylei, vakarais lėkti į paskaitas, naktim mokytis, bet viskas įmanoma 😀 Dabar laukia metai mokslų jau su dviem mergytėm, nors kažkiek bijau, kaip seksis susitvarkyti, bet tikiu, kad sugebėsiu ir viskas bus gerai 😀 Taip sunku, kažko tenka atsisakyti, sunkiau susiderinti, ypač, kai neturime auklių, močiučių, bet kai noras begalinis viskas įmanoma 😀 Sėkmės visoms, kurios siekia žinių 😀
O jei tevelis dirba? O mociute uz 200km? ir dar nera neakivaizdinio,tik dieninis..kur reikia sedeti kiekvienoj paskaitoj,kad kazka suprastum...?
gyvenu uzsienyje,auginu trecius metelius neuzligo pasieksiancia dukryte,vyras grizta kas atra ,kas trecia vakara is darbo, ir ka...laisvu grafiku pasibaigiau viena kursa,liko paskutinis 😀)) zinoma, Lietuvoj padejo mamyte,kuri priziuredavo dukrtye,kai reikdavo atsisakityti...taigi viskas tirkai imanoma,reikai tik noro ir bent minimalios pagalbos is artimuju, taip pat zinoma,turi universitetas sutikti leisti lankyuti paskaitas laisvu grafiku 😉 sekmes 😉
jeigu yra tetis ir mociutes,tai jokiu bedu nera del tu mokslu.aisku,yra sunkiau,nes as prie darbu rasymo ar mokinimosi galedavau prisesti tik naktimis,bet siaip viskas imanoma 😀 reikia tik noro 😀