Ar teko skaityti Marinos Stepnovos "Lazario moterys", "Italų pamokos" ar "Chirurgas"? Pripažinsiu, Chirurgo ir aš neskaičiau, bet pirmosios dvi skaitytos ir palikusios gilų įspūdį. Tik štai šįkart pasidalinsiu savo nuomone apie naujausią rusų rašytojos kūrinį pavadinimu "Sodas".
Įdomus faktas, jog šios knygos vertimas į lietuvių kalbą pasirodė net pirmiau nei išleista knyga originalo kalba! Matyt, mus taip sužavėjo autorės kūryba, jog leidykla pasirūpino ir greitu naujausio kūrinio vertimu, ir leidyba.
Romane "Sodas" pasakojama apie 19 amžiaus aukštuomenės gyvenimą. Kunigaikščių Boriatinskių šeimoje gimsta mergytė, kurios atėjimas į šį pasaulį jos tėvams sukelia nemažai rūpesčių- gėdą, skausmą, iššūkius. Mergaitė auga globojama gydytojo, neapkenčiama tėvo, iš dalies ir motinos. Užauga, išteka, siekia svajonių laužydama nusistovėjusias visuomenės taisykles.
Kūrinyje svarbus tėvų ir vaikų susvetimėjimo aspektas. Kodėl vaikai nutolsta nuo tėvų? Kas kaltas, jog vienus žmones mylime labiau negu kitus? Šie ir dar daugybė kitų klausimų keliama knygoje.
Stepnovos "Sodą" man norisi lyginti su Granausko "Gyvenimu po klevu" - kol gyvas sodas, tol gyva Boriatinskaja, kol gyvas klevas - tol gyva senoji Kairienė. Permainos priimamos pamažu ir labai skausmingai.
Mielai rekomenduoju M.Stepnovos kūrybos gerbėjams. Knyga neturėtų nuvilti.
Ačiū, vaikų džiaugsmas😀
O triušiuko mielumas 😀