Mano turas po Balkanų šalis: iki šiol sapnuoju kalnus

9 dienos autobusu. 8 šalys. Daugiau nei 5 tūkstančiai kilometrų. Perpildyta fotoaparato atminties kortelė. Pilna galva ir kišenės įspūdžių :) Štai tokios buvo mano atostogos! 

Bandau suskaičiuoti, kokias šalis aplankėme pažintinėje kelionėje - „Didysis Balkanų turas“. Štai tokį maršrutą įveikėme autobusu:

LIETUVA-LENKIJA-SLOVAKIJA-VENGRIJA (Segedas) – SERBIJA (Belgradas) – JUODKALNIJA (Tivatas, Ostrogo vienuolynas) - KROATIJA (Dubrovnikas) - ALBANIJA (Tiranas, Kruja, Škoderis)- BOSNIJA IR HERCOGOVINA (Sarajevas) – VENGRIJA (Sentendrė)- ir namo...

Grįžau prieš keletą dienų, atsikvėpiau, išdalinau artimiesiems dovanas ir kai įspūdžiai susigulėjo, nutariau ir jums apie viską papasakoti, bet turbūt įmanoma perteikti tik mažą dalelę to, ką patyriau ir pamačiau.

Kai tiek daug visko, net nežinau, nuo ko pradėti...

Tai pirmoji tokia mano pažintinė kelionė autobusu. Dažniausiai keliauju lėktuvu ir su drauge pačios susiplanuojame maršrutą, susirandame viešbučius, nes taip juk daug patogiau ir paprasčiau nei visur keliauti su grupe ir gidu. Tačiau šį turą pasirinkome neatsitiktinai - kai pamatėme, kiek ir kokias šalis aplankysime, susigundėme, nes savarankiškai to niekaip nebūtume įveikusios.

Kad geriau įsivaizduotumėte, trumpai papasakosiu apie visas kelionės dienas. Gal ir jūs kitąmet susigundysite užsisakyti panašią (jei kam įdomu, ji kainavo šiek tiek daugiau nei 1600 Lt (įskaitant kelionės kainą, viešbučius su pusryčiais, gido paslaugas ir daugumą ekskursijų).

Visas įdomusis kelionės gyvenimas prasidėjo tik nuo maždaug trečios dienos. Nes turbūt nė vieno nežavi ilga nuobodi kelionė per Lenkiją magistrale (tegu nesupyksta kaimynai :)

Taigi pirmą dieną judame per Lenkiją, Slovakiją ir joje nakvojame. Antrąją keliaujame į Vengrijos „saulės miestą“ - Segedą, kuris įsikūręs dviejų upių Tiszos ir Maros santakoje. Pasivaikštom po Kupolo aikštą, kuri savo dydžiu prilygsta Šv. Morkaus aikštei Venecijoje. Tačiau šis miestas nėra labai ypatingas, tad kitais metais gidas pažadėjo, kad jo maršrute nebebus.

Po kelių valandų išvykstam į Serbijos sostinę - Belgradą. Žavus, turintis savo istoriją ir stilių miestas. Pasivaikštom Knez Mihailova pėsčiųjų alėja, su drauge pavakarieniauajame vietinių skanėstų. Tiesa, visose aplankytose Balkanų šalyse kainos yra gerokai mažesnės nei Vilniuje. Tai mus, žinoma, nudžiugino.

Trečią kelionės dieną - ekskursija autobusu po Belgradą, tuomet ir atsiskleidė visas miesto grožis - Rotušė, Parlamento rūmai, arkivyskupo Šv. Savos cerkvė, Respublikos aikštė su Nacionalinio teatro rūmais ir nacionaliniu muziejumi, Kalemegdano parkas su Belgrado tvirtove.

Pamatėme ir vaizdų po karo.

Ir pagaliau išvykstame į Juodkalniją. Šypsena veiduose, nes žinome, kad joje būsime net keturias dienas prie Adrijos jūros ir nebereiks kas rytą krautis lagaminų ir vėl dardėti autobusu.

Pakeliui užukame į Ostrogo vienuolyną Tai viena populiariausių piligrimų lankomų vietų Balkanuose. Nemeluosiu – vaizdas pribloškiantis. Vienuolynas yra didžiulėje uoloje ir veikia apie 300 metų. Gaila, kad negalėjome į jį patekti, nes tokios didžiulės eilės pabaigos nebūtume sulaukę iki ryto. Kaip gidas pasakojo, į jį traukia maldininkai iš viso pasaulio ir nesvarbu, kokią religiją išpažįsti. 

Na ir pagaliau vakare atvykstame į Juodkalnijos kurortą Tivatą, kuris įsikūręs Adrijos jūros pakrantėje. Jūra vakare buvo apie 23, oro temperatūra irgi panaši, tačiau dieną oras įšilo iki 26-27. Naktį nesiryžome maudytis, nes pabijojome jūros ežių. O ir be reikalo, pasirodo, tokioje švarioje jūros pakrantėje jie nesiveisia.

Tiesa, ketvirtos dineos rytą anksti išskubėjome į Dubrovniką – įstabaus grožio Kroatijos miestą, jūros uostą. Persikėlėme keltu ir po valandėlės-dviejų pasiekėme pasienį ir štai mes Dubrovnike. Miestas, garsėjantis savo istorijos ir kultūros paminklais. Dviejų kilometrų ilgio gynybinė siena su bokštais juosia senamiestį. Pamatėme pranciškonų vienuolyną ir tiesiog pasivaikščiojome po miestą, paragavome šviežios žuvies...mmm net dabar prisiminus seilė tįsta :)

Grįždami dar nusifotografuojame prie neįtikėtino grožio Juodkalnijos perlų perlo - šv.Stefano salos, kurioje mėgsta lankytis pasaulio turtuoliai.

Grįžę į viešbutį kurorte pagaliau išsimaudome, pavakarieniaujame ir dar užsukame į vietinę nedidelę parduotuvę - kaip smagu matyti palyginus visai žemas kainas - bandelių, jogurto, vaisių. Figos, melionai, slyvos neįtikėtino skanumo...mmm.

O smagiausia, kad krepšinio rungtynių niekada nepraleisdavome :) Kartu su serbais Juodkalnijoje žiūrėjome kaip mūsiškiai laimėjo prieš turkus. Serbai mus labai palaikė ir palinkėjo, kad žaistumėme su jais finale :) (deja)

Na ir ką gi...išaušo penktos dienos rytas. Šįkart mūsų laukė Albanija. Gidas perspėjo, kad bus ilga ilga kelionė, tačiau nuramino, kad pasienyje neteks ilgai stovėti, nes ten galioja visai kitokios taisyklės - reikia tik žinoti, su kuo pakalbėti, kam ką duoti - ir kelias laisvas :)

Kėlėmės šeštą ryto ir grįžome apie vidurnaktį. Ilgi atstumai, sunki kelionė, tačiau nesigailime nė minutės. Mus pasitiko vietinis gidas Mustafa ir papasakojo neįtikėtinų istorijų ir įdomybių apie šią šalį. Albanija unikali vien tuo, kad tik neseniai "atvėrė sienas turistams", iki tol buvo uždara valstybė. Tad įsivaizdavome valstybę ir žmones, stipriai sukaustytus komunizmo. Tačiau tai pasitvirtino tik iš dalies (tai liudijo sovietiniai pastatai, karo bunkeriai), tačiau sostinė Tirana - visiškai naujas ir modernus miestas. Nustebino, kad dauguma albanų turi mersedesus, pasirodo, blogai čia niekas negyvena :)

Šeštą kelionės dieną kai kurie vyko į dar vieną ekskursiją, tačiau mes su drauge nutarėme pasidaryti laisvą dieną ir mėgautis Juodkalnijos kurorto Tivat malonumais - maudėmės iki soties (Adrijos jūros vanduo gerokai sūresnis nei Baltijos, tad buvo labai lengva ir gera plaukti), gėrėme, valgėme, vaikščiojome pakrante, grožėjomis jachtomis, vėl maudėmės....Žodžiu, totalus tinginavimas ir poilsis. Man užteko vienos tokios dienos, kad visiškai atsigaučiau nuo sėdėjimo autobuse :)

Na ir septintą dieną laukė paskutinė, viena iš įdomiausių kelionių į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę Sarajevą. Pirma, buvo smalsu pažiūrėti, kaip atrodo daug iškentėjęs miestas po Bosnijos karo Aptikome karo pėdsakų... Išgirdome be galo daug istorinių faktų, tačiau pirmas įspūdis - labai spalvingas ir gyvas miestas, kuriame gyvenimas verte verda. Jis dar vadinamas Europos Jeruzale, nes jame randa vietos ir mečetės, ir sinagogos, stačiatikių ir Romos katalikų bažnyčios. Čia susipina Rytai ir Vakarai.

Na ir paskutinių paskutiniausias mūsų lankytinas "taškas" - vengrišką dvasią išlaikęs Sentendrės miestelis. Jaukus, spalvingas, menininkų miestelis, garsėjantis marcipanų muziejumi. Siauros, kreivos gatvelės su jaukiomis pyragėliais ir kava kvepiančiomis kavinukėmis. Miela miela :)

Ech, visko ir nepapasakosi. 

Keliaukime, keliaukime ir dar kartą keliaukime!