Vasara. Karštis. Saulės spinduliai kutena žandukus. Aš guliu, deginuosi. Saulutė mane šildo. Danguje keletas gražių formą keičiančių debesų. Pūkiniai. Nepakartojamas jausmas.
Mažas mažas lėktuvėlis, aukštai aukštai arti saulės praskrenda, toks mažutis kaip taškelis, ir galvoju, kaip aš norėčiau tame lėktuvėlyje skristi.
{smallpic:1}
Vasara. Naktinis dangus. Prie lango atsisėdus su karštu šokoladu. Ir skaičiuoju, viena, dvi, tris... žvaigždutės. Dangus tamsiai mėlynas, nė vieno debesies, tik daug daug žvaigždžių. Viena už kitą ryškesnė, viena už kitą didesnė.
Ir čia matau, kaip kažkas dideliu greičiu krenta. Lyg ne lėktuvas krenta, gal kometa praskrido. Uodega, kaip dabar atsimenu, buvo spalvota. Bet akimirksniu ir dingo, taip ir nesupratau kas ten buvo.
{pic:2}
Žydras dangus ir naktinis žvaigždėtas dangus yra mano silpnybės, nes esu svajotoja.
Atsiųsk savo pasakojimą konkursui „Mano moteriškos silpnybės“
|pries keleta metu Vokietijoje viena rugpjucio nakti jaunu zmoniu kompanijos apsuptyje miegojome ant pievos isilinde i miegmaisius. ta nakti LIJO ZVAIGZDEMIS. visam gyvenimui prisiminimas.
Labai gražu... 😀 Megstu ir aš pasvajoti... 😀 🌷
labai miela silpnybe😀
Grazu ir miela.
grazu....... mano silpnybe ir svajoti....
kokia grazi silpnybe 😀
liuks silpnybe 😀 GRAZI PAGRINDINE FOTO (y) 👍 😉
Super silpnybė,nieko nekainuoja😀
oi as ir megstu ziuret i zvaigzdes labai labai sutemus kad ir siuksles isnesus visada zvilkteliu i dangu 😀 dabar labai gerai Venera matos 😀