Maitinimas krūtimi – didžiausias džiaugsmas ir palaima

Būdama nėščia apie maitinimą krūtimi daug skaičiau, klausinėjau, domėjausi. Atėjo gimdymo diena, tik labai gaila, kad ne pati gimdžiau, o buvo atliktas Cezario pjūvis.

Pirmą kartą atnešė pamaitinti mamos pienu mano berniuką, manau, tas pats pirmas kartas man buvo sunkus, nes po operacijos mane labai krėtė drebulys,dėl to naujagimis visas drebėjo nuo manęs.

Kitą vakarą atnešė man mažylį ir paliko nakčiai, negaliu apsakyti kaip buvo sunku, jis nuo mano pienelio visa naktelę atpylinėjo. Po 5 dienelių išleido mane su mažyliu namo, kur maitinti sekėsi gerai. Mano pienelio buvo daug, todėl mišinukų nereikėjo pirkti.

Taip ėjo mėnuo po mėnesio, o dabar berniukui jau 2metukai ir 3 mėnesiai. Mes tokie dideli, sveiki ir vis dar valgom mamos pieneli, žinau, atpratinti bus sunku, bet man svarbiausia, kad jam skanu ir sveika. Aš labai džiaugiuosi, kad galiu mėgautis tuo artumu su savo Deimantuku.

{pic:1}

Jis užmiega per pietus ir vakare tik su papuku, o kai nori valgyti, sako „mami papuko“, net neįsivaizduoju, kaip reikės nutraukti žindymą, nes jis be papuko negali, bet, manau, kad ir kaip bus sunku, savo darbą padariau, nes tikiu, kad ne viena mama neturi galimybės maitinti savo mažylių.

Gal jau ir nereikėtų mano mažylio jau maitinti, nes esu visa išbalusi kaip popierius, nes jis iš manęs ištraukia visus vitaminus. Bet džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti savo patirtimi su jumis, mamytės.

Dar džiaugiuosi, kad niekada nereikėjo jokių tepaliukų, arbatų ,nes niekada nesiskundžiau, kad skauda ar kad trūksta pienuko. Maitinimas krūtimi mažyliui – didžiausias džiaugsmas ir palaima.

Evelina Butkienė