Lieknėju su MK - mažais žingsneliais į priekį

Aūūūūūūūū, lieknėjančios mamos! Kur jūs? Kaip sekasi jums?

Taip, ir aš praleidau porą savaitėlių nerašius. :) Ligos išmušė mane iš ritmo (labai retai sergam, bet vis vien jos atima visą mano entuziazmą bet kokiais klausimais), susikaupti šiam darbui neatradau noro...

Bet pradėsiu nuo rezultatų, jie maži, bet teigiami! (-0,7 kg)

Šio ryto rodmenys:

Taigi nenuleidžiam rankų ir judam pirmyn!

Laukiu, kada išlipsiu iš dešimties ir sversiu mažiau nei 70 Kg...

Apie judėjimą

Mankštų nedariau...ir jokių grožio procedūrų. Kas trukdo? Na, mano darbas nėra sėdimas nuo 8 iki 5 vakaro, ilgi pasivaikščiojimai su vaikais lauke (o jie kasdieniniais tapo!), vežimėlio kilnojimas iš mašinos, į mašiną, laiptais, dažnas Gabrielytės nešiojimas juk irgi sportas :). Vakare būnu tokia pavargus, kad migdant paskutinį vaiką (Gabrielę) ir pati lūžtu. Aš net dieną vaikus maudau (grįžus iš lauko) ir knygeles skaitau, kai randu laisvą minutę, bet ne prieš miegą. Nepasilieku tai vakarui, nes žinau, kad būsiu pernelyg pavargus tokiems darbams. Gal man trūksta energijos ir jėgų? Jei alkana, tai apskritai stogas važiuoja. Kažką blogai darau? Gabrielytė naktį miega puikiai, turėčiau pailsėti.

Žodžiu, teisinuosi. Tikiuosi, išteisinsite :D

Apie maistą

Maistą, kaip ir ankstesniuose įrašuose minėjau, valgau visokį. Tik saikingiau. Vengiu (bet ne visada išvengiu) saldumynų, miltinių patiekalų. (šiuo klausimu yra didelė pažanga, nes nuo projekto pradžios nebeperku jokių bandelių, pyragų ir pan.) Dažnai savaitgaliai pakiša koją. Kaipgi vasara be šašlykų iškylų? Na, visai liūdna būtų, jei visa šeimyna mėgaujasi gamta ir šašlykais, o aš seilę varvinu. Totali neteisybė būtų :D.

Bet kaip minėjau, jaučiu, kad man trūksta energijos. Mano kitos savaitės užduotis – jos paieškoti. Vis planuose yra išbandyti žaliuosius kokteilius.

Įkvėpimas

Šios knygos dar nebuvo pardavime, o jau užsisakiau :). Nuo praeito pirmadienio guli ant mano naktinio staliuko. Tik skaitymui atrandu laiko tiek, kiek žindymui. Bet jau įpusėjau. Bėgimas - mano antras pomėgis po vaikų :). Ir tikrai – tai mano sielos knyga. Kai buvau maža, bėgioti buvo nemadinga. Tai bėgdama į parką vis žvilgčiodavau, ar koks kaimynas manęs nemato,  o jei pamatydavau – nusukdavau į šalį. :D Dabar, kai jau bėgimas tapęs madingu sportu, suklestėjęs verslas šioje srityje (kaip ir vaikų auginime chi chi chi), kuris mums įteigia, kad reikia specialių rūbų, batų, matuoklių. Ir aš tuo buvau įtikėjus ir patikėjus. O bėgimui nereikia nieko. Šitą žinojau širdyje. Geriausi bėgikai bėga savos gamybos sandalais arba basi šimtus kilometrų. :) Reikia tik mylėti bėgimą ir bėgti. :) Beje, tarahumarų gentis, kuri kasdien bėgioja ilgus nuotolius kalnų vietovėmis  neserga depresija, neturi padidėjusio cholesterolio, tarp jų nėra konkurencijos, nusikaltimų, be galo ištvermingi ir drovūs.

Po gimdymo aš vis dar nepradėjau bėgioti, bet manau, tai ilgai nebetruks. Gal tai ir bus mano energijos šaltinis?

Kitą savaitę nedarysiu pertraukos, taigi iki kito ketvirtadienio! (Jei koks force majeure nenutiks, pvz., dings internetas :))

Akvilė