Naują sezoną pradedame nauja rubrika - "Pokalbis su...". Kas tai bus? Ogi vieną dieną tam tikromis valandomis visą laiką "Mamyčių klubo" tinklalapyje leis koks nors įdomus žmogus. Jūs galėsite jo tiesiogiai komentaruose visko klausinėti, išsakyti savo pastebėjimus ar idėjas.
O kas pirmiausiai šią karštą vietą turi išbandyti jeigu ne pačios portalo redaktorės? Taigi, nuo dabar iki 13 val. bendrausiu aš, prieš keletą mėnesių prisijungusi redaktorė Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Po pietų mane pakeis senbuvė ir daugelio gyvai pažįstama Eglė, kuri čia bus iki 16.30 val.
O vėliau 18 val. kviečiame su mumis susitikti prie Baltojo tilto Vilniuje, pūsti muilo burbulų, kartu nusifotografuoti bendrai nuotraukai ir papiknikauti plepant apie vaikus ir visa kita.
Biografiją rašyti neįdomu, todėl "Pokalbis su..." prasidės penkiais klausimais. Štai kaip į juos atsakau aš:
ačiū ,malonu buvo paplepėti 😉
Neri, dar galvoju ir apie trečią o gal net susigundysiu ir ketvirtam.
Ačiū Neri ir Eglei už klausimus! Ufff.. iki pasimatymo šeštą prie balto tilto! 👋
oi tos močiutės ,kad tik anūkėliai valgytų 😃 bet yra ir mamų ,kurios verda kelis patiekalus ,kad tik visiems įtikt , pas jus suprantu to tikrai nėra . Pas mus tai jau tikrai ne ,valgyt reikia tai kas pagaminta ,aišku prieš tai pageidavimai yra išklausomi .
ir apie vaikus dar ,kaip suprantu du vaikai dar ne riba ,dar galvojate ir apie trečią ,o jei dar ir ketvirtas ...
Neri, manau teisingai ir daro mama, jog nesikiša. Pas mus panašiai yra. Smiltė pas senelius leidžia labai daug laiko. Eleonora buvo tik savaitę palikta, kuomet buvo metų. Seneliai leidžia labai daug, bet į auklėjimą nesikiša. Iš kitos pusės, yra nerašyta taisyklė, jog jeigu pas senelius tai galima, nereiškia kad ir namie galima taip elgtis. Gal močiutė ir daro pusryčius triskart kad tik įtiktų panelės skoniu, bet namie valgoma tai, kas padėta. Manau, jog kiekvienam vaikui reikia jį lepinančių senelių, juk ką mes pačios juk prisimenam tas vasaras pas senelius vaikystėje?
o seneliai ( jei dar yra ) , kaip su jų meile ir leidimais daryti viską ,ar nebando mokyti kaip turėtum auklėti ? Mano mama pavyzdžiui pasako ,kad yra tėvai ir jie geriau žino kas tinka jų vaikams ir niekada nebandė mokyti darykit taip ar taip , bet ne visi tokie .
Visko būna - ir stovi kampe, ir išgirsta pakeltą balso toną, o jei kyla dideli pykčiai - pabūna viena kambaryje. Nors gal skamba piktai, bet nesu jautri vaiko ašaroms - nenusileidžiu, kuomet yra ašaromis kažko reikalaujama ar isterikuojama, o bausmę turi atlikti iki galo. Namuose abu su vyru visais ugdymo klausimais bent jau prie vaikų vienareikšmiškai vienas kitą palaikome, o pastabas vienas kitam pasakome be vaikų. Žodžiu, esu už tvarką namuose. Iš kitos pusės - mano leidimo ribos yra didžiulės. Merginos labai daug ką daro pačios, žaidžia su vandeniu, laistosi, lipa ant stalo (kol nevalgoma) ar panašiai. Bet po to turi susitvarkyti, išvalyti.
pati, sakai esi pamišusi dėl rankdarbių ,o kaip dukrytės ar noriai prisideda ,ar tenka įkalbinėti ? O kaip su vyru ar sutariate dėl vaikų auklėjimo ? O gal kartais užklysta mintis ,kaip bus su paauglyste mergaičių - būsi tolerantiška ar griežta ,ar leisi pačioms išbandyti ir pajusti savo kailiu kas gerai ,o kas ne ?
kokia esi mama? ką darai kai namuose apsilanko "ožiai"? ar pvz vyresnėlę Smiltę statai į kampą, gražiai kalbiesi, palieki kuriam laikui vieną kambaryje ar....
SUPER 😀
Manau, jog kūrybiškumas ugdomas nuo mažumės ir kuo labiau skatinsi jį, tuo jis labiau ir liks ateityje. Aš visad buvau asmenybė "prie meno", vaikystėje daug kurdavau, siūdavau, statydavome spektaklius, paišydavome ir pan. Tai turbūt ir liko manyje. Todėl stengiuosi tai perduoti ir dukrytėms - esu šiek tiek pamišusi dėl rankdarbių ir visokių Pasidaryk pats dalykų. Juokiuosi, jog mano dėžėse sukauptų blizgučių, popierių, įvairių dekoro detalių užtektų porai mėnesių visiems darželio vaikams. Labai daug naršau internete, ieškau visokių darbelių idėjų. Dabar šiek tiek tam stinga laiko, bet jas vis tiek kaupiu ir brandinu. Pamačiusi daiktą parduotuvėje nepuolu jo pirkti, o galvoju kaip jį pasigaminti, pasisiūti. Todėl ir šio sezono Mamyčių klubo puslapyje tikiuosi daugiau skelbti Pasidaryk pats idėjų.
Esi be galo kūrybiška asmenybė 😀 Iš kur semiesi tos energijos ir idėjų? Ar visą laiką tai buvo tavo kraujyje, o gal paveldima? 😀 Papasakok, ką labiausiai tau patinka veikti su savo mergaitėm - visokie rankdarbiai tau tikrai ne naujiena, ar ne
Skanaus, Neri ir šeimyna. Su valgiu ir pusryčiais labai įdomi situacija. Vyresnėlei reikėdavo šokti ir dainuoti, kad ką nors suvalgytų (ir dabar nesiveržia prie maisto), o mažėlė apsiverkia kai pamato lėkštės dugną. Taip gerai valgo, jog pati labai anksti pradėjo tai daryti, nes labai patinka 😀 Bet į ją pažiūrėjus ir matosi... 😃
ačiū už atsakymus ,gerų pokalbių 😉 vėliau gal dar užsuksiu ,o dabar kažkas jau valgyt nori ( nors tik pabudo ) 😃 o kaip pas jus reikalai su pusryčiais ,pačios prašo ,ar reik siūlyti ?
Esu pastebėjusi tokią tendenciją - kuo vaikas mažesnis ir jam niekur nereikia eiti, tuo jis anksčiau keliasi. Kai jau prasideda darželiai, mokyklos, tuomet jau akių pramerkt negali. Maniškė penkiametė anksčiau irgi buvo vyturėlis, o dabar pažadinti sunku.
Su knyga labai gerai, bet turbūt kokią dieną ištverčiau - imčiau dviratį ir lėkčiau tyrinėti kaimo vietovių. Tobulas poilsis labiau priklauso ne nuo vietos ar veiksmo, bet nuo nusiteikimo. Sodybas, miškus, ežerus labai mėgstu, patinka stovyklauti su palapine, vasarą privalomi keli savaitgaliai festivaliuose. Man iš tiesų gali jūros ir nebūti.
gal kada ir jūsiškės taip miegos 😉 o pas mus jau baigiasi ilgi ir ramūs rytai ,prasidės mokykla .
o kol pasaulio kraštas toli 😃 kokių atostogų užtektų - savaitės kaime , ar dienos su knyga
Neri, juodai PAVYDŽIU!!!
Pastaruosius metus svajoju apie Socotrą - prie Jemeno esančią salą, kuri atrodo lyg būtum mėnulyje. Tik tiek, jog ten brangūs skrydžiai, o į patį Jemeną išvis nelabai rekomenduojama važiuoti dėl terorizmo...