Maitinti vaikelį savo pieneliu – neapsakomas jausmas, bet ne visada lengvas ir paprastas darbas. Pasidalinsiu ir aš savo patirtimi.
Laukiantis pirmojo vaikelio nei domėjausi, nei rūpinausi informacija, kas bus gimus vaikui, kaip aš maitinsiu ir pan... Sunku net patikėti buvo, kad jau turėsiu vaiką, kad greit tapsiu mama. Buvau jauna ir, žinoma, vaikelis neplanuotas, bet labai laukiamas.
{smallpic:1}
Tik gimus pridėjo mažąjį mano sūnelį prie krūtinės, kelias sekundes pavalgė ir tada jį paėmė nuo manęs. Palatoje mums sekėsi sklandžiai valgyti, bet tik grįžus namo prasidėjo vargai vargeliai. Tada prasidėjo nemigo naktys, verksmai, patirties stoka.
Jaučiausi išsekusi, pavargusi. Sūnelis, atrodė, pastoviai valgė ir valgė, tik atitraukdavau verkdavo. Taip išmaitinau 2 savaites, po to aplinkinių paskatinta pradėjau vaikelį primaitinti, bet savo pienelį papildomai vis vien dar daviau. Vėliau gailėjausi, kad per greit nuleidau rankas, nes kaip papildomą maistelį mano pienelį mažylis dar valgė iki pat 5 mėn.
{pic:2}
Laukiantis antrojo vaikelio (kuris jau buvo planuotas), jau jaučiausi subrendusi ir aplinka kitokia buvo, informacijos gavau daug ir aš buvau nusiteikusi visomis išgalėmis maitinti savo pieneliu kuo ilgiau.
Labai padėjo dar nėščiai būnant lankytos paskaitėlės, daug perskaitytų straipsnių apie mamų patirtį maitinant savo mažylius, pačios pozityvus nusiteikimas, ramybės ir pasitikėjimo būsena tiek laukiantis, tiek jau gimus mažam stebuklėliui.
Dukrelė, priešingai nei sūnus, ligoninėje neramiai valgė. Bet namuose viskas vyko sklandžiai, nežiūrint nukandžiotų spenelių, nežmoniško skausmo, kai tik kaskart pradėdavo žįsti spenelį.
Kantriai kentėjau, ir maitinau, maitinau, kai tik norėjo valgyti, po to mūsų ritmas nusistovėjo kas trys valandas, kol kartą labai nustebino išmiegojusi visą naktį, kai tebuvo tik pusę mėnesio amžiaus, tada dar labiau savimi pasitikėjau, nes tada patikėjau, kad pienelis sotus ir jo užtenka mano mažajai princesei.
Dar didesnis džiaugsmas atėjo, kai apsilankius pas gydytojus pirmąjį mėnesį priaugo 1 kg 200 g, buvo neapsakomas jausmas.
Mažajai šio pasaulio gyventojai netrukus bus dar tik 3 mėn. Ir mes jau turime nusistovėjusį maitinimo ritmą, naktimis išmiega labai gerai ir miega net iki 8.30 val. Žinoma, visko buvo, visko dar bus.
{pic:3}
Bet kuo toliau, tuo labiau tikiu, kad labai svarbus mano pačios nusiteikimas, pasitikėjimas savimi, mane supančios aplinkos ramybė. Aš noriu ir galiu maitinti savo vaikelį savo pačios pieneliu ir taškas!
Pagarbiai Mama Rasa
o jau israiska 👍 😃
😃 gera israiska.
superine israiska 😀
Saunuole! Taip ir toliau 😉
sekmes 😀
taip. ir taškas😉 saunuole. sekmes
taip, pačios nusiteikimas daug ką daro 😉 sėkmės ir toliau maitinant savo mažylę 😉
Aš savo pirmosios beveik nemaitinau,nes gimė anksčiau laiko,nemokėjo valgyt,nors ligoninėj mokino.Na,o antrąją maitinau iki 3.5mėn. kas mėnesį priaugdavo beveik po kilogramą.
Svarbu pienelio turėti, o visa kita tik nusiteikimo, ryžto ir meilės kūdikėliui įtakoje 😀
grazu😀 o mergyte grazute kokia😉