Kuo ypatingi vijokliniai augalai?

Mama Judita Liudvinaitienė, kaip ir žadėjo, tęsia pasakojimą apie savo augalų priežiūrą. Šį kartą ji papasakos, kaip reikia prižiūrėti vijoklinius augalus.

Jų aš namie turiu tik tris. Taigi, be didelių įžangų pradedu!

DĖMĖTASIS SKINDAPAS

{pic:skindapas}

Skindapas – gražus, bet labai reiklus augalas. Kilęs iš Malajaus pusiasalio tropinių miškų, todėl mėgsta šilumą ir labai drėgną orą. Gana sunkiai auginamas namuose.

Šiam teiginiui galėčiau paprieštarauti, nes mano namuose jis tikrai gerai ir greitai auga, o jokios išskirtinės priežiūros neskiriu. Jis jau baigia apraizgyti visą vaikų kambario sieną.

Vieta: šviesi, apšviesta išsklaidyta šviesa.

Temperatūra: žiemą ir vasarą mėgsta virš 18°C temperatūrą.

Laistymas: intensyvus. Karštomis vasaros dienomis – kasdien. Netgi žiemą žemė visą laiką turi būti drėgna. Didinti oro drėgnumą ir dažnai drėkinti lapus reikia žiemą, veikiant centrinio apšildymo sistemai.

Tręšimas: pavasarį ir vasarą – kas 10 dienų pakaitomis silpnu mėšlo srutų bei mineralinių trąšų tirpalu. Jeigu žiemą augalas yra gerai apšviestoje vietoje ir toliau auga, galima jį kelis kartus patręšti.

Persodinimas: pavasarį. Jaunus augalus kasmet, o senesnius – kas 2 metai į lapinės, inspektinės žemės, durpių ir smėlio mišinį.

Dauginimas: pavasarį ir vasarą viršūniniais ir ūginiais sodinukais, įšaknijant juos drėgnoje žemėje ar vandenyje. Greičiausiai įsišaknija sodinukai su kabančiomis ore šaknimis.

VAŠKUOLĖ

{pic:vaskuole}

Tai vijoklinis, turintis ovalinius, tamsiai žalius lapus ir originalius, maloniai kvepiančius balsvai rožinės spalvos žiedus, sujungtus į skėčius. Ilgos atžalos gali laisvai kaboti, galima jas prisegti prie atramėlių. Nereikia šalinti peržydėjusių atžalų, nes sužydės ir kitais metais.

Šią gražuolę jau turiu apie 15 metų. Iš jos priauginau ne vieną gėlytę savo draugėms. Tiesa, mano namuose ji nė karto nežydėjo, nes padėta gana toli nuo lango. O jos „vaikelis“ mano sesės namuose buvo pakabintas ant lango, tai žydėt nenustodavo.

Vieta: gerai auga ir žydi tik gerai apšviestose vietose, bet tiesioginiai saulės spinduliai gali būti lapų pageltimo priežastimi. Tamsesnėse patalpose vaškuolė paprastai nežydi. Pripranta prie vietos, nemėgsta perstatinėjimo

Temperatūra: vasarą 20 – 24 laipsniai šilumos, tuo tarpu žiemą vaškuolė geriau jaučiasi šaltesnėse vietose (16 – 18 temperatūroje).

Laistymas: vaškuolė nemėgsta daug vandens. Vasarą reikia ją laistyti reguliariai, 1 – 2 kartus per savaitę. Žiemą galima leisti, kad žemė šiek tiek perdžiūtų iki kito laistymo. Rekomenduojamas lapų drėkinimas minkštu vandeniu.

Tręšimas: intensyvaus augimo metu – kas dvi savaitės silpnu mineralinių trąšų tirpalu. Per didelis azoto kiekis gali sulėtinti žydėjimą.

Persodinimas: kas 2 – 3 metai į šiek tiek didesnį vazonėlį su lapinės žemės, durpių ir molio mišiniu. Būtinas geras drenažas. Geriau žydi ankštesniame vazonėlyje.

Dauginimas: viršūniniais ir ūglių sodinukais.

LAMSTAS

{pic:lamstas}

Greitai augantis vijoklis. Turi gana didelius, kiaušinio-širdies pavidalo šviesiai žalius lapus su dantytais kraštais. Leidžia ūsus, kurių pagalba atramėlėmis vyniojasi aukštyn. Atžalos gali taip pat laisvai kaboti. Lengvai auginamas, ypač šviesiose, šaltose patalpose.

Lamstą turiu jau apie 10 metų. Iš patirties galiu pasakyti, kad jis labai nemėgsta, kai kaitaliojama vieta.

Vieta: geriausiai auga puikiai apšviestose patalpose, su išsklaidyta šviesa (prie lango iš šiaurės arba rytų pusės). Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių (ypač vasarą).

Temperatūra: šiuo atžvilgiu nėra reiklus, bet geriausiai auga 18-20°C temperatūroje vasarą ir 14-16°C žiemą.

Laistymas: per gausus augalų laistymas, ypač žiemą, žemesnėje temperatūroje – gali sukelti rudų dėmių ant lapų atsiradimą, netgi jų nukritimą. Vasarą paprastai laistoma 2-3 kartus per savaitę. Prieš tai reikėtų patikrinti, ar žemė nėra drėgna. Žiemą laistymą reikia apriboti. Lamstas mėgsta lapų drėkinimą minkštu vandeniu.

Tręšimas: pavasarį ir vasarą – kas 10-14 dienų mineralinių trąšų augalams su dekoratyviniais lapais tirpalu. Geriausios trąšos – su didesniu azoto kiekiu. Žiemą, jeigu augalas yra gerai apšviestoje vietoje ir toliau auga, galima jį tręšti kas 3 savaitės.

Persodinimas: jaunus, intensyviai augančius egzempliorius persodiname net 2 kartus per metus, senesnius – kas 2-3 metai. Dideli taip dažnai nepersodinami, bet tik pakeičiamas viršutinis žemės sluoksnis vazonėlyje. Sodinama į lapinės, inspektinės žemės, durpių ir smėlio mišinį.

Dauginimas: gegužės arba rugsėjo mėnesiais atžaliniais sodinukais.

Laukite tęsinio – neaprašiau dar nė pusės savo augintinių!

Judita Liudvinaitienė