Kuo naudingi rauginto pieno produktai?

Kuo naudingi rauginto pieno produktai?

15. Mar 2016, 09:00 Egle_Mamyciuklubas.lt Egle_Mamyciuklubas.lt

Mitybos specialistai šaltuoju metų laiku arba ankstyvą pavasarį pataria daugiau dėmesio skirti rauginto pieno produktams, nes jie praturtinti gyvosiomis bakterijomis, tad padeda stiprinti organizmo atsparumą.

Medikų teigimu, ypač svarbu pasirūpinti, kad valgiaraštyje netrūktų gerųjų bakterijų turinčių produktų – jogurtai, gėrimai su probiotinėmis kultūromis padeda ne tik stiprinti organizmo atsparumą, bet ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą bei gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, skatina vitaminų ir aminorūgščių pasisavinimą.

Daržovės, vaisiai ir riebi žuvis

Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, apie mitybą šaltuoju sezonu vyrauja nemažai nepagrįstų mitų. „Įsivaizduojama, kad jeigu aplinkui įsisiautėjus ligoms čiupsime citrinos su imbieru ar česnako su juoda duona, iškart užsitikrinsime stiprų imunitetą ir tapsime atsparesni ligoms. Liaudies metodai sveikatai naudingi, bet toli gražu nepakankami“, – sako gydytoja dietologė.

Gydytoja aiškina, kad norint išvengti ligų ir išlaikyti stiprią sveikatą padeda ne stebuklingi receptai, o tinkamai subalansuota mityba, todėl racionas turi būti kuo įvairesnis. Pagrindiniu mitybos principu išlieka visiems puikiai žinoma mitybos piramidė, kuria vadovaujantis galima teisingai nustatyti, kiek ir ko turėtume valgyti.

E. Gavelienė pastebi, kad žiemą taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti organizmo atsparumą didinantiems daržovėms ir vaisiams, riebiai žuviai. Šiuose produktuose esantys vitaminai ir maistinės medžiagos teigiamai veikia mūsų imuninę sistemą. Vieni svarbiausių vitaminų žiemą yra C, A, B6 ir E vitaminai.

Ką duoda „gerosios“ bakterijos

Tyrimai parodė, kad probiotiniai produktai pasižymi savybe, didinti žmogaus organizmo atsparumą ligoms. Medikų teigimu, jų turintis maistas turėtų tapti kasdiene šiuolaikinio žmogaus, o ypač miestiečio, raciono dalimi.

Probiotikai – tai gyvosios gerosios bakterijos (laktobakterijos, bifidobakterijos), kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą. Kaip teigia E. Gavelienė, kiekviena iš probiotinių bakterijų turi unikalių savybių ir savitą poveikį, dėl kurių jos visos yra skirtingos. Jos ypač naudingos tada, kai gerųjų bakterijų žmogaus žarnyne mažėja dėl netinkamos mitybos, patiriant stresą ar vartojant antibiotikus.

Sveikstantiems ir antibiotikais gydytiems ligoniams gydytojai neretai skiria probiotikų kapsulėmis, tačiau bet kurios maistinės medžiagos visuomet geriau įsisavinamos, gaunant jas tiesiogiai iš maisto produktų, pavyzdžiui, jogurtų ir jogurto gėrimų, kurie gaminami naudojant natūralias naudingąsias bakterijas.

Probiotikų yra ir kituose produktuose, pavyzdžiui, raugintų kopūstų ar raugintų agurkų sultyse. Valgant tokį maistą, naudingosios bakterijos nukeliauja į žarnyną ir padeda natūralioms žmogaus bakterijoms susidoroti su žiemos iššūkiais sveikatai ir gerai savijautai.

Vitaminų ir mineralų šaltiniai

Probiotikai, gerosios bakterijos: jogurtai, jogurtiniai gėrimai su gyvosiomis bakterijomis (pirkdami pažiūrėkit ant pakuotės, ar pateikti gyvųjų bakterijų kiekiai. Patikimiau pirkti tuos jogurtus, kuriuose gyvųjų bakterijų kiekiai nurodomi).

C vitamino šaltiniai: švieži citrusiniai vaisiai, erškėtuogės ir šaltalankio uogos; rauginti kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, pomidorai, paprika, bulvės, špinatai, petražolės, javų ir sojos daigai.

A vitamino šaltiniai: paukštiena; jūros žuvys; kiaušiniai, pienas ir jo gaminiai; sviestas ar kokybiškas minkštas margarinas, geltoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės (pvz., morkos, paprika, bananai, persikai, abrikosai).

B6 vitamino šaltiniai: paukštiena, jautienos kepenys, avižiniai dribsniai bei rudieji ryžiai, žalios daržovės, bulvės.

E vitamino šaltiniai: kruopos, kviečių daigai, rupių grūdų produktai, riešutai, avokadai, kukurūzai, žuvys, žirniai.

Atsparumą ligoms stiprina ir vanduo bei mineralinės druskos, pvz., kalcis, jodas, geležis, magnis, fosforas, natris. Vandens, kurį gali atstoti ir kava, arbata ar sultys, rekomenduojama išgerti apie 1,75 - 2 l per dieną.

Kalcio šaltiniai: pienas ir jo gaminiai, sardinės, soja, brokoliai, riešutai.

Jodo šaltiniai: jūros žuvys, jūros gėrybės, pienas, kiaušiniai, mėsa.

Geležies šaltiniai: mėsos gaminiai: kepenys, inkstai, jautiena, rūpių miltų duona, bulvės, džiovinti abrikosai, sojų padažas

Magnio šaltiniai: kviečių sėlenos, javai, žalios lapinės daržovės, sėklos.

Fosforo šaltiniai: riešutai, kiaušiniai, soja, pilnagrūdžiai javai.

Natrio šaltiniai: valgomoji druska, dauguma daržovių (pvz., pomidorai, bulvės, salotos) ir vaisiai (daugiausia bananai)