Šiandieninė "Mamyčių klubo" laida išskirtinė - visa ji skirta gimdymo namuose temai. Tad nepraleiskite dar dviejų įdomių siužetų, o kol kas kviečiame dalyvauti konkurse!
O konkursas, žinoma, susijęs su gimdymu. Kadangi jau savo gimdymo istorijomis dalinotės portale, šįkart kviečiame prisiminti tai, kas buvo labai nuotaikingo ar juokingo belaukiant gimdymo ligoninėje ar namuose, jo metu ar jau pagimdžius. Be abejo, įsimintiniausia akimirka - tai jūsų mažylio gimimas, tačiau šįsyk prašome jūsų prisiminti tai, kas dabar galbūt kelia šypseną, o gal ir juoką.
Savo istorijomis dalinkitės tiesiog čia, komentaruose.
Vieną paties įdomiausio (juokingiausio, nuotaikingiausio) pasakojimo autorę rinksime vasario 4 d.
PRIZAS
Specialus MK dovanų krepšelis!
TĘSINYS
Nešiojant dukrytę, irgi dažnai stipriai mausdavo pilvelį, kankindavo nereguliarūs sąrėmiai, bet vieną dieną ypatingai ilgam vis sukietėdavo, kad nusprendžiu važiuot pasitikrint eilinį kartą. Kadangi antras gimdymas, viskas kaip ir aišku, įėjus į kabinetą įskart "apšviečiau" priimamojo gydytoją, kad aš čia tik trumpam, atvažiavau pasižiūrėt, ar vaikučiui viskas tvarkoj ir lėksiu namo. Apžiūrėjo mane ir nusprendė, kad vis tik gimdysiu ir paguldė į gimdyklą 😀 p.s. miegot ant gimdymo stalo buvo labai nepatogu tą naktį 😀 nes gimdžiau tik kita dieną 😀
Pirmas nėštumas sklandus nebuvo, kankino dažni paruošiamieji sąrėmiai, tai judesių nebejausdavau ar per intensyviai makaluodavos leliukas, tad karts nuo karto važiuodavom i Klinikų priimamamąjį naktį ir mane vis 1-2 d paguldydavo į skyrių laukt gimdymo (aparatas rodydavo gimdymui prilygstančius sąrėmius). Kadangi sutapdavo mėnulio užtemimai tuo metu, nėštukių būdavo daug, gimdyklos užimtos. Deja, o mane vis tekdavo išleis namo po 1-2 dienų, nes tuo ir pasibaigdavo bloga savijauta. Kai penktą kartą vyrui liepiau vežt, šis jau nebepatikliai žiūrėjo, bet kur gi dėsis, vežė. Klinikose irgi nebenorėjo manęs priimt, nes atpažino kaip TĄ, kurią vis tiek išrašo greit ir nepagimdžiusią 😀 Bet pasiliko ir tąkart 😀
Sūnų gimdžiau la bai gražioje palatoje su vonia (labai norėjau būtent dėl vonios į šią Klinikų palatą patekt, nes vanduo mane visad raminančiai veikia). Vos įsikūrus palatoje, greitai persikrausčiau į vonią, sąrėmius tikrai ten buvo lengviau pralaukt, kol atsisukom su vyru į lovos pusę ...praktiškai ežeras po mano gimdymo lova susikaupė 😃 Nežinau iš tikro kaip sugebėjau pripilt tiek vandens, o grindys truputi nuolaidžios, ir visas vanduo po lova kaupės...
Parsivežėm sūnų namo, paguldžiau ant vystymo lentos, kuri pritaikyta dėt ant lovyčių viršaus, o šis kad pirstelėjo, kad ne tik aš likau visa kakučiais apipurkšta, bet ir už poros metrų esanti spinta, grindys, kėdė... Leipau iš juoko matydama vyro reakciją 😃 Neseniai vyras ir sūnui pasakojo, ką mažučiuku leliuku būdamas pridarė, ir kiek teko tėtei valyt 😀
viskas gerai 😀
Vaje kiek klaidelių... Atsiprašau už klaideles irnelanksčius pirštelius. Per telefoną gaunasi prastai.
Mes dar iki šiol prisiminę su vyru kikenam tą akimirką namie. Kai man nubėgo vandenys vidury nakties. Aš žadinu vyrą ir delikačiai sakau - kelkis, jau reikia važiuoti... O jis iš miegų prabudęs, net nepaklausė ko žadonu, puolė praustis ir kaist virdulį. Po to susiprotėjo pasižiūrėti į laikrodį ir atitokęs sako - o ko pažafinai? Galvojau, kad žadintuvo negirdėjau... Pasirodo tikrai ruošėsi lėkt į darbą 😃 Paaiškėjus situacijai prisijuokėm ir taip kiek apmaldėm kylantį stresiuką dėl pirmojo gimdymo 😀 Ligoninėj vis prisimindami irgi kikenom.
O po gimdymo ta situacija juokinga atrodo tik dabar - kai iš gimdymo palatos vakare penktadienį atvežė mane su mano pirmuoju mažyliu ir paliko... Žiūriu aš į jį plačiomakim ir galvoju - tai ką dabar man su juo daryti?! 😃 Tai visą pirmą naktį, kai mano vaikinukas ramiai miegojo, aš gulėjau plačiom akim ir net nežinau ko laukiau - kol prabus ir pradės verkt 😃 Vėliau jau supratsu, kad kol vaikas miega, reikt greit miegot ir man 😀
Dar vienas nutikimas, buvo ligoninėje... Po cezario operacijos buvo praėję kažkiek tai laiko (tiksliai nieko nepamenu). Aš dar gulėjau pooperacinėje palatoje, atitirpinėjau po epidiūro, tačiau tai truko labai ilgai... Į palatą girdžiu kaip atvažiuoja seselė su vaikais... Aš buvau tai mieganti, tai atsibudus, tokia lengvai apsvaigus... Ir atėjusi seselė klausia, kuri čia yra Verenienė?... Aš atsiliepiau ir sakau: "Aš". O ji man sako: štai, gražuolė Vereniūtė (mano sukrytė), o aš mintyse galvoju ir laimei, kad neištariau garsiai: "Kuri? Guoda ar Aistė? 😃 O čia esmė tokia, kad Guoda ir Aistė yra mano vyro sesės, jų pavardės tokios ir man tai užsifiksavo.. 😃 Va, ką reiškia būti po narkozės ir bandyti mąstyti.. 😃
Kai vienos išgirdusios žodį "gimdymas" nusipurto, aš - nusišypsau. Nuo pat pirmojo sąrėmio gimdymas buvo vienas iš tų vadinamųjų "su šypsena".
Vakare pasivaišinau mamos atvežtais balandėliais. Jie atrodė tokie gardūs, kad prieš eidama miegoti sukirtau dar porciją. Kai vidury nakties pažadino pilvo skausmas nusprendžiau, kad matyt balandėlių perviršis mane kamuoja 😃 Tačiau kai "balandėlis" pilve apie save ėmė priminti vis dažniau ir dažniau teko iškeliauti į pasimatymo vietą. Na o ten, pasipuošusi dailiais ligoninės marškiniais su skeltuku per visą užpakalį dar suspėjau papozuoti paskutinei asmenukei su pilvuku. Dailūs aprėdai į gimdyklą buvo pasiūlyti ir vyrui. Už juos teko susimokėti kelsi eurus. Kadangi vyri būta nestandartiškai plačiapečio, tai tie jo šventiniai 'aprėdai' suiro per siūles vos pabandžius prisėsti ir ėmė kristi dalim 😃
Mažojo pasirodo būta irgi neprastesnio pokštininko. Vos gimęs čiupo už akušerės žirklių. Na o namuose visi pokštai nesibaigia dar iki šiol 😃
Mūsų istoriją galima pavadinti "kas nutinka, kai trūksta miego". Buvo gal antra savaitė namie. Tiek aš, tiek vyras normaliai nemiegojom jau dvi savaites. Abu pavargę, irzlūs, tačiau vieną vakarą "užnešė" mus ant juoko, juokas ėmė iš visko. Tad vonioje apspitę mažąją keičiam sauskelnes, atidarom, o ten tiek daug, mums taip juokinga: "pampersas rekordininkas, pampersas rekordininkas" - balsu juokiamės. Vyras nubėgo į virtuvę, atnešė svarstykles ir pasvėrė "pamersą rekordininką", buvo rodos 168 g, tada pasvėrė naują parpersiuką, jis tik 28 g. "oho, kiek daug". Tada vyras nubėgo į kambarį, atnešė popieriaus lapą, tušinuką ir užrašė datą ir svorį: "dabar visada sveriam, bus daug juoko". Sverti nesveriam, nes gėda būtų žmonėm apsakyti, kad vaiko š sveriam, bet tą vakarą vitamino c prisigamino tiek, kad visi miegai išsilakstė ir nuotaika pakilo, o frazę "pampersas rekordininkas" naudojam iki šiol 😀
Na, mano pati gimdymo istorija, kaip prieš tai rašiau nebuvo labai juokinga, tačiau šmaikščių dienų patyrėme ir mes.. 😃 Pirmas toks nutikimas, praėjus kelioms savaitėms po dukrytės gimimo, įvyko kaip ir daugumai - keičiant sauskelnes. 😀 Ne išimtis ir mes.. 😃 Ant vystymo stalo, pradėjau vystyti vaiką, rodžiau vyrui, kaip tai reikia daryti... Ir netikėtai, "pliurpt" ir turinys ant manęs... 😃 Aišku, juoko iš to jokio, tačiau ta reakcija, kai vyras pamatė, atsirėmė į sieną, pabalo ir pirma frazė: "Ką man dabar daryti? Ką man daryti???" Juoko buvo įvalias.. 😃 Ir iš po to karto jokiais būdais neprikalbindavau, kad pakeistų sauskelnes.. 😃 Paimdavo tik panaudotą pampersėlį, kad jį saugiai nunešti ir išmesti į šiukšliadėžę. 😃
Dar vienas toks juokingas atsitiktinumas buvo tą dieną, kai dukrytės teta (vyro sesuo) pasakojo mums visiems, savo dienos nutikimą... Įnirtingai pasakoja, ilgai... O kartu ir mūsų Vakarė klausosi, stebi.. Ir tik baigus kalbėti, Vakarė taip sukalbo savo kalba, kad gavosi toks tarsi pasakymas: " Aik aik... "... Interpretacija buvo tokia: "Aik aik, ką jau čia meluoji tiek pasakodama... ". 😃 Irgi smagiai prisijuokėme..😃 Labai daug juokingų atvejų būna, kai ką nors kalbamės su vyru, diskutuojame, o mažoji idėmiai klauso ir ant viršaus pradeda sava kalba burbuliuoti kažką, su emocijomis, tai piktomis, tai linksmomis.. 😃 Arba, kai pradeda burbuliuoti, aš jai sakau: nesuprantu tavęs, gali aiškiau pasakyti? (nors jai dar tik 9mėn).. 😃 Tai toks jausmas, kad viską taip supranta ir dar stipriau pradeda burbuliuoti... 😃 Ir taip kalbamės, iki tol, kol jai nepabosta.. 😃 Dar vienas smagus nutikimas buvo po Kalėdų... Mūsų mergaitė labai myli visus, nesvarbu: giminė, nepažįstamas ar žaisliukas.. 😃 Visus ji turi pakalbinti, padovanoti šypsenas ir taip nuo pat gimimo... Ir aišku per Kalėdas važinėjome pas visas gimines, draugus... Dėmesio su kaupu gavo mažoji.. Ir grįžome namo... Šventės baigėsi, dėmesys taip pat.. Tetukas į darbą, o mes namuose tik dviese.. Pasijungėme kompiuterį, paskambinome tetai (mano sesei) per Skype ir kalbame... Diskutavome tam tikra tema, kai netikėtai.. Dukra, paėmė man už veido, smakro, atsisuko mano veidą į save, priglaudė kaktą prie savo kaktos ir žiūrėjo į akis.. 😃 Juokėmės iki ašarų.. 😃 Tai buvo maždaug taip: "dabar atsisuk ir kalbėk tik su manimi.." 😃
Na juokingų nutikimų labai daug, kiekvieną dieną, keičiantis vaikui, keičiantis aplinkai, emocijos, juokingos mimikos, naujo maisto ragavimas, viskas kas nauja, sukelia tiek juoko ir tiek juokingų epizodų, kad būtų įmanoma vardinti ir vardinti.. 😀 Manau, kad kiekviena diena atneša vis naują juokelį.. 😃
Na laukiausi pirmojo vaikelio,tai į ligoninę nuvažiavau su didžiausiu bagažu,visiems juokingai atrodė,ką aš čia tiek prisidėjus,o gi visko,kad tik nieko nepritrūktų😀
Man ir teko patirti kuriozišką situaciją po antrojo gimdymo. Esu pasakojusi, kad gimdyti teko netikėtai mėnesiu anksčiau nei planuota, tad atėjus tam lemtam vakarui, daikteliai skirti kūdikėliui ir man dar gulėjo spintoje. Greitosiosmis bekraudama krepšį sau ir vaikeliui, per skubėjimą vietoj higieninių įklotų pakuotės įsimečiau 5 dydžio Huggies sauskelnių - triusikėlių pakuotę (jų dar buvo likę nuo vyresnėlio). Juoko pro ašaras buvo kitąryt, jau po gimdymo, pastebėjus, ką įsidėjau 😀 Gerai, kad vyras buvo šalia, nulėkė į parduotuvę ir nupirko tai, ką buvau per klaidą palikus tolimuos namuos 😀
Sveiki, gimdyti teko du kartus..Pirmasis buvo labai sunkus ir linksmu akimirku is ten nelabai yra ka prisiminti. Taciau is antro gimdymo, kuris buvodaug lengvesnis yra ka ir papasakoti linksmo bent jau mums. Taigi aisku I sia istorija bus itrauktas ir mano vyras. Po CP gulejau ir negalejau keltis, taciau vyras turejo priziuret vaikeli ta pirmaji vakara. Na ir iejusi sesute ten vyrui viska greitai( kaip jos yra ypratusios per tiek metu) supasakojo kaip pampersa deti, kaip perrengti ir pan.isejus sesutei vyras sako as taip nemokesiu padaryti..o as juoktis negaliu nes po pjuvio viska skauda o taip linksma buvo. Ir musu maziukas pridare I pamperiuka...vyrui sakau eik pakeost..ir girdziu jis saukia: " as negaliu, as nemoku, man neiseina, cia nenusivalo niekaip, as dar daugiau jam istepliojau ir pan." .O mano zodziai buvo tik tokie "pasistenk ir tau pavyks" na labai ilgai jis keite ta pampersa maziukui bet pavyko puikiai. Tai sis ivykis ilgai bus musu mintyse kuris tikrai sukele dideli juoka, nors ir sunku ta akimirka buvo juoktis.