Kiekvienas žinome, kad reikia rūpintis sveikata ir tikrintis profilaktiškai. Žinome ir tai, kad greičiausias būdas pasitikrinti sveikatą – pasidaryti kraujo tyrimus. Deja, daugelis reikalingų tyrimų Lietuvoje dar nėra kompensuojami iš ligonių kasų, nors daugelyje Europos Sąjungos šalių jie jau atliekami nemokamai.
Apie vieną svarbiausių ligų diagnostikos metodų - šiuolaikinėje laboratorijoje atliekamus išsamius kraujo tyrimus – kalbamės su Medicininės diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, laboratorijos gydytoja Dangira BABENSKIENE.
Kraujas – tarytum veidrodis
„Laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti gyvybę,“ – paklausta apie profilaktinius kraujo tyrimus, atsako medicininės diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai Dangira BABENSKIENĖ, - juk kraujo tyrimai šiais laikais yra taip ištobulėję, kad gali perspėti apie baisias ligas joms dar net neprasidėjus. Laboratorijų paslaugos, kuriose atliekami įvairūs tyrimai, yra labai naudingos, juk mūsų organizme nuolat vyksta tam tikros fiziologinės reakcijos, kiekvienas organas išskiria į kraują tam tikras medžiagas. Jei organizmas veikia gerai, į kraują išskiriamų medžiagų kiekis atitinka normas. Tačiau sutrikus kuriai nors funkcijai, kraujyje atsiranda pokyčių. Kraujas - tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta mūsų organizme.“
Kraujo tyrimus atliekančią laboratoriją vis dar įsivaizduojame lyg vamzdelių ir buteliukų prikrautą patalpą, kuriose baltais chalatais vilkinčios moterys pilsto tyrimus iš vienos kolbelės į kitą ir apžiūrinėja pro mikroskopą. Tačiau dabar taip nėra, modernioje šiuolaikinėje laboratorijoje visus tyrimus atlieka robotai.
Kaip tyrimai gelbsti gyvybes
Gydytojai onkologai kas dieną susiduria su mirtimi, mato sunkius ir vis labiau silpstančius ligonius. Sako, priprasti prie to neįmanoma, kiekvienas susidūrimas su sunkia liga kelia stresą. Medikai bando suteikti žmogui vilties, tačiau juk supranta, kad stebuklų nebūna.
Jei liga aptikta pačioje pradžioje, gydytojai gali pratęsti žmogaus gyvenimą 10, 20 ar daugiau metų. Juk žmogui gera išgirsti: „Taip, tu tikrai pasveiksi“. Ir liūdna, kai gydytojas pasako: „Viskas Dievo valioje.“
Laboratorijos gydytoja D. Babenskienė pasakoja, kad kraujo tyrimas padeda atskleisti ligą dar pačioje užuomazgoje. „Kartą į mūsų tyrimų centrą atėjo 44 metų moteris, - pasakoja gydytoja, - buvo labai išblyškusi, skundėsi silpnumu. Atlikę išsamų kraujo tyrimą radome gerokai padidėjusį žarnyno vėžio žymenį. Po poros metų sutikau jos vyrą, tačiau taip ir neišdrįsau paklausti, kaip žmonos sveikata – žinojau tik tiek, kad ji gydėsi, buvo švitinama.
Kalbėti pradėjo jis: „Viskas gerai, ką tik grįžome iš Italijos...“ Lengviau atsidusau. Ir pagalvojau – o kas būtų buvę, jei ji nebūtų kreipusis į kraujo tyrimų laboratoriją? Jei poliklinikoje jai būtų paskirtas tik bendras kraujo tyrimas, kuris parodytų anemiją, tačiau nieko nepasakytų apie vėžio pradžią? Gerai, jei gydytoja būtų pradėjusi aiškintis, dėl ko kilo anemija, o jei ne? Būtų sugaišta daug laiko ir nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę.“
Būna, kad tyrimai suklaidina
Tačiau pasitaiko atvejų, kai vėžio žymenų tyrimai atliekami nesilaikant nustatytų reikalavimų, nepaaiškinant pacientams, kaip turėtų jiems pasiruošti. Tokie nemokšiškai atlikti tyrimai gali net susargdinti.
Į medicininių tyrimų laboratoriją atėjo jauna šeima – vyras, žmona ir paauglė dukrelė. Sako jau pusantrų metų vaikštantys po įvairias medicinos įstaigas, bet ligos nerandantys. „Kodėl nutarėte ieškoti?“ - paklausė gydytoja D. Babenskienė. Pasirodė, kad šeimos tėvui kažkokioje kraujo tyrimų laboratorijoje buvo rastas padidėjęs vėžio žymuo. Registratorė, pakvietusi vyrą, jam tik tiek pasakė: „Rado... vėžį.“
Nuo to laiko prasidėjo vyro kelionės po gydymo įstaigas, tačiau nei vienoje vėžio diagnozė nepasitvirtino. Paieškos truko pusantrų metų. Vyras iš tiesų atrodė nesveikai, buvo sulysęs ir išbalęs, sakė numetęs 6 kg svorio ir jau testamentą parašęs. Juk diagnozę medicinos įstaigoje nustatė! Tačiau kažkas šeimą paprotino pakartoti kraujo tyrimus, tik kitoje laboratorijoje.
Šį kartą kraujas vėžio nerodė. Gydytoja nuramino šeimą. Gal iš tiesų tuo metu, kai vyras darėsi tyrimą, organizme vyko koks nors uždegiminis procesas? Dėl to gali padidėti vienas vėžio žymuo. Tačiau tokiu atveju reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes ir, jei kyla abejonių, tyrimą pakartoti.
„Vėžio žymenį gali įtakoti daugelis dalykų, - apie galimas klaidas pasakoja D. Babenskienė, - tam ir yra gydytojas, jis turi sugebėti vertinti situaciją. Juk net iki 80 proc. tyrimų rezultatų įtakoja vadinamasis „ikilaboratorinis etapas“.
Ir gydytoja papasakojo graudžiai juokingą istoriją, kai pasidaryti PSA tyrimo (prostatos specifinio antigeno) vyras į kaimo laboratoriją atvažiavo dviračiu. Tyrimas parodė padidintą prostatos vėžio žymenį. Šeimos gydytoja, pamačiusi rezultatą, pacientą nusiuntė pas urologą. Matant tokius duomenis, specialistas liepė daryti biopsiją. O tai reiškia medžiagos paėmimą iš prostatos, intervenciją.
Vėžio nerado. Pakartojus PSA tyrimą, kraujas taip pat neberodė vėžio žymens. O juk reikėjo paciento iš karto paklausti, kaip jis pasiruošė tyrimui. „Rezultatus gali įtakoti daugybė dalykų: užkietėję viduriai, lytinis aktas ir, žinoma, važiavimas dviračiu –, aiškina gydytoja, - juk tai buvo mechaninis prostatos dirginimas. Šeimos gydytojai taip pat neturėtų vertinti pliko skaičiaus. Labai svarbu, kaip tie skaičiai interpretuojami.“
Pacientai, norintys kokybiškų tyrimų, turėtų pasidomėti, ar laboratorija yra akredituota pagal ISO 15189 reikalavimus. Laboratorijos gautas akreditaciją liudijantis pažymėjimas – tai įrodymas, kad tyrimai bus tikslūs.
Kartais užtenka tik pasikalbėti
Gydytoja D. Babenskienė visiems pažįstamiems pasakoja, ką ir kaip dirba: „Pasakoju apie kraujo tyrimus, aiškinu apie jų būtinumą, o draugai dažniausiai juokiasi. Vieni mano pažįstami sutuoktiniai taip pat juokėsi, bet vis dėlto atėjo pasitikrinti. Ir žinote ką? Vienam radome prostatos vėžį, kitam – skydliaukės. Abu buvo sėkmingai operuoti. Jau penkeri metai praėjo nuo to laiko, jie gyvi ir sveiki. Štai dabar mes visi kartu juokiamės – iš laimės, kad tada pasikalbėjome. Gerai, kad laiku pasitikrino, jei būtų vėliau, kažin kaip būtų pasibaigę. Vėžys yra toks paslaptingas, kol neperauga kitų organų arba neišbujoja po visą organizmą, jo tiesiog nejaučiame.“
Gydytoja prisimena ir dar vieną atvejį, kai jaunai moteriai ligą rado pačioje pradinėje stadijoje – žirnio dydžio augliuką krūtyje. Ji pasveiko, net krūtys liko išsaugotos. O juk tokių „žirniukų“ apčiuopti neįmanoma, liga išaiškėja tik tada, kai atsiranda metastazės limfmazgiuose. „Sužinoję apie tokius sėkmės atvejus, - pasakoja gydytoja, - ateina tikrintis ištisos šeimos, kaimynai ir pažįstami. O tada jau vaikšto reguliariai - kartą per metus. Taip ir turėtų daryti sąmoningi žmonės. O būna ir juokingų atvejų, pacientų, kurie pyksta, kad... nieko neradome! Sako, pinigus sumokėjau, o nieko nerado! Argi ne geriau žinoti, kad šiuo metu esi sveikas?
Paprastai daug žmonių atbėga tikrintis išgirdę apie žinomų žmonių mirtis. Tada visi atranda savyje tos ligos simptomų ir ateina įsibaiminę, sako, ir man tikriausiai ta liga. Pasidaro tyrimus - ir nusiramina. Emocijos natūralus dalykas, aš taip pat studentė būdama visomis ligomis „persirgau“ – apie ką mokiausi, tuo ir sirgau.“
Nemokamo tyrimo neužtenka
„Norint sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta organizme, reikia pasidaryti išsamų kraujo tyrimą, kuris atspindinti daugiau kaip 70 kraujo parametrų, - pasakoja Dangira Babenskienė, - bendrasis kraujo tyrimas, kuris poliklinikose atliekamas nemokamai, parodo tik mažą dalį tų parametrų: ar nėra mažakraujystės ir uždegimo. Tačiau iš šio tyrimo nieko nesužinosime nei apie inkstų, kepenų, skydliaukės veiklą, nei apie cukraus kiekį kraujyje, nei apie cholesterolio – gerojo ar blogojo - koncentraciją.“
Gydytoja aiškina, kad pasidarę bendrą cholesterolio tyrimą, ir dargi iš piršto (kai tiriamas ne grynas kraujas, o jo mišinys), taip pat nesužinosime tiesos. Kartais bendrasis cholesterolio kiekis būna normalus, tačiau esant padidėjusiam MTL (mažo tankio, arba blogojo cholesterolio) kiekiui, vis tiek gresia aterosklerozė, tad dietos reikia laikytis. Poliklinikose pagal širdies ir kraujagyslių programas nemokamai tikrinamas cholesterolis, tačiau neįeinantys į tą amžiaus grupę žmonės turi patys paprašyti tyrimo ir už jį susimokėti. Juk serga ir jauni.
Ką gydytoja mananti apie kitus diagnostikos metodus? Kai tyrimai atliekami ir aparatais - echoskopija, rentgenas, ultragarsas ir kt.? „Aparatai padeda matyti vaizdą, - aiškina gydytoja, - taip galima sužinoti, ar nepakito organų struktūra ir dydis. O kraujo tyrimas rodo tų organų veiklą. Jeigu organizme vyksta patologinis procesas, į kraują išskiriamos tam tikros medžiagos, tiriant kraują tai sužinoma. Dėl to kraujo tyrimas yra pirmasis, galintis parodyti ligą, jai dar neprasidėjus. Žinoma, vėliau reikia pamatyti ir vaizdą, tačiau kraujo tyrimas yra ankstyvoji diagnostika, tarytum pirmasis žingsnelis į savęs pažinimą.“
Negalima koreguoti to, ko nežinai
„Lankydamasi poliklinikose kartais klausinėju žmonių: ar jūs einate tikrintis profilaktiškai? – pasakoja gydytoja D.Babenskienė, - dalis jaunų žmonių sako, kad taip, jie tikrinasi. Vieni gydytojai iš karto patikrina, o kiti pirmiausia klausia, tai kuo gi skundiesi? Jeigu niekuo, sako, tai ko atėjai? O jeigu atėjai profilaktiškai, tai pasižiūrėk, kiek tau metų, esi dar jaunas ir sirgti negali!“
Tad kokio amžiaus žmonėms jau reiktų profilaktiškai tikrintis? „Mano požiūris yra toks, - sako gydytoja, - nuo pirmojo įkvėpimo iki paskutiniojo atodūsio. Kol žmogus gyvas, kol vyksta reakcijos, kol gali atsirasti liga, tyrimus reikia daryti. Sirgti gali kiekvienas, tiek jaunas, tiek mažas. Juk mes negalime koreguoti to, ko nežinome. Tiesą pasakius, man labai neramu dėl lėtinių ligų, kad ir hepatitų. Todėl ir sakau, kad brangiausias tyrimas – tai laiku neatliktas tyrimas.“
„Jaunas amžius dar nereiškia, kad žmogus neturi kokios nors lėtinės ligos, - tęsia gydytoja, - statistika liudija, kad lėtinės ligos prasideda vis anksčiau. Atrodo, ir diagnostika gerėja, ir žmonių sąmoningumas didėja, bet ligos vis tiek jaunėja. Labai klastingi yra hepatitai: žmogus jų nejaučia tol, kol virusas suėda kepenis, nes jose nėra skausmo receptorių. O kai pasijunta blogai, jau būna išsivysčiusi hepatito komplikacija: kepenų cirozė arba vėžys.
Kepenims labiausiai kenkia alkoholis, vaistai, maisto papildų perteklius. Visi vaistai yra hepatotoksiški, nes juk kepenys ir inkstai ir yra ta sistema, kuri organizmą išvalo, žinoma, tokiu būdu pažeidžiami ir tie organai. Naudojant bet kokius vaistus reikėtų tirtis ir kepenis, juk gal jau reikia pradėti gydytis? Yra papildų, gaminamų žolių pagrindu, yra ir vaistų, kuriais šie organai gydomi. Kepenys yra toks paslaptingas organas, kad be tyrimų tikrai nepasakysi, kas ten negerai.“
Kartais į grėsmę nekreipia dėmesio
Keistų žmonių būna pasaulyje... Gydytojai teko susidurti su tokiais pacientais, kurie, net ir žinodami, kad gresia sunki liga, nieko nedaro – paprasčiausiai numoja ranka. Matyt, laukia, kol liga rimtai išbujos? Būna žmonių, kurie sako: „Nieko nenoriu žinoti! Neisiu ligų ieškoti, nes kai pradedi pas gydytojus vaikščioti, iš tiesų susergi...“
„Blogai, kai žmonės šitaip elgiasi, - aiškina gydytoja, - juk jie sėdi ant parako statinės. Liga - ne pernykštis sniegas, ji niekur nepradings. Jeigu užpuolė peršalimas, galime pagerti arbatos ir praeis, tačiau lėtinės ligos pačios nepraeina. Mūsų organizmas yra labai protingas, atsiradus kažkokiems pokyčiams, pradeda veikti kompensaciniai mechanizmai. Reiškia, organizmas jau pradeda kovoti su liga, ir kol vyksta šis procesas, mes visai gerai jaučiamės. Bet jėgos senka ir liga vis tiek laimi, juk ji – lėtinė, pati neprapuls. Ar tai būtų virusinis hepatitas, ar onkologinė liga, ar per didelis cholesterolio kiekis, kuris užkemša kraujagysles. Tada jau prasideda simptomai. Kodėl reiktų sėdėti ir laukti, kol bus visai blogai?“
Gydytoja norėtų priminti visiems sąmoningiems žmonėms, kad kraujo tyrimas turėtų būti tarytum vizitinė sveikatos kortelė – kartą metuose privaloma pasidaryti, ir pageidautina visą paketą (yra paketai vaikams, jauniems, vyresniems žmonėms, yra paketai moterims, vyrams). Tuos tyrimus reikia saugoti, o kitais metais - atsinešti. Tada geriau matyti pokyčiai, kurie, net ir būdami normos ribose, gali rodyti beprasidedančią patologiją.
Išsamūs akredituotose laboratorijose atliekami kraujo tyrimai yra skirti darbingiems žmonėms - tiems, kurie neturi laiko sirgti. Tai – greičiausias ir tiksliausias būdas pasitikrinti sveikatą.
