Kodėl verta džiovinti ir kaip išsirinkti džiovintuvą?

Kodėl verta džiovinti ir kaip išsirinkti džiovintuvą?

15. Sep 2015, 10:00 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Ruduo – tai ne tik šaltesnės dienos ir ilgėjantys vakarai. Tai taip pat turtingo derliaus laikas. Norėdami išsaugoti vaisių, daržovių ar grybų skonį ir maistines vertes nuo senų senovės žmonės konservavo maistą jį džiovindami. Dar mūsų tėvai apsieidavo be specialių maisto džiovinimo įrenginių, todėl kyla klausimas, ar elektrinio džiovintuvo įsigijimas yra tikrai reikalingos išlaidos? Ar toks įrenginys tikrai padeda derliaus dovanas išdžiovinti greičiau ir lengviau? Varlė.lt specialistai atsako į šiuos ir kitus, su džiovintuvais ir džiovinimo nauda susijusius, klausimus.

Džiovinimas – sveikiausias maisto produktų konservavimo būdas

Tau svarbu, kad tavo vartojamas maistas būtų kuo labiau natūralus, maistingas ir be kenksmingų cheminių medžiagų? Jei į šį klausimą atsakei teigiamai, tikėtina, tave sudomins maisto džiovinimo galimybė.

Džiovinimas yra ne kas kita, kaip dehidratacija, t.y. paprastas konservavimo būdas, kai iš maisto produkto pašalinama drėgmė ir tokiu būdu užtikrinama apsauga nuo kenksmingų organizmų, tokių kaip bakterijos, pelėsiai ir grybeliai, atsiradimo. Džiovinimo metu iš produkto pašalinamas visas vanduo, tačiau išsaugomas natūralus kvapas, skonis ir maistinė vertė.

Džiovinti galima beveik viską!

Sėkmingai džiovinti galima labai daug produktų – didžiąją dalį vaisių, daržovių rūšių, taip pat vaistažoles, sėklas, grybus, mėsą bei žuvį ir net sūrį. Džiovintus produktus galima panaudoti kaip sveikus ir maistingus užkandžius arba kaip kitų patiekalų ingredientus.

Džiovinimo metu išsaugoma produktų maistinė vertė

Džiovinimas nesunaikina džiovinamų produktų maistinių medžiagų. Šio proceso metu išsaugomi vertingi sveikatai vitaminai, pvz. A vitaminas (beta-karotenas), mineralai, pvz. kalis, magnis, selenas, natris, taip pat angliavandeniai ir ląsteliena. Visos šios medžiagos išlieka džiovintame produkte natūralioje, koncentruotoje formoje, tačiau sumažėja druskų ir riebalų kiekis.

Kokia džiovintų vaisių nauda sveikatai?

Vitaminai, mineralai ir maistinės medžiagos...

„Minkšti“ džiovinti vaisiai (abrikosai, razinos, datulės, figos, slyvos ir pan.) yra vitaminų, ląstelienos ir mineralų (A vitaminas beta-karoteno pavidalu, E vitaminas ir niacinas, magnis ir kt.) šaltinis. Didelio natūralių angliavandenių kiekio dėka šie produktai yra itin mėgiami sportuojančių žmonių.

Didelis ląstelienos kiekis

Džiovintų vaisių porcijoje yra didesnis ląstielienos kiekis nei tokioje pačioje šviežių vaisių porcijoje.  Pavyzdžiui, 1 stiklinėje džiovintų abrikosų yra net 6,5 ląstelienos gramai, o 1 stiklinėje šviežių abrikosų – vos 3, 1 g; 1 razinų stiklinė – tai 5,4 ląstelienos gramai, o identiška vynuogių stiklinė – vos 1,4 g.

Džiovinti produktai yra be cheminių medžiagų

Vienas didžiausių džiovinimo namų sąlygomis privalumų yra tas, kad pilnai kontroliuoji šių produktų sudėtį ir kokybę.

Džiovinti produktai yra skanūs ir sveiki

Kadangi džiovinimo proceso metu nepridedi cukraus ir cheminių priedų, produktai išlieka visiškai natūralūs ir gali būti puikia sveikų užkandžių alternatyva visai šeimai.

Džiovinti produktai praturtina patiekalų ir kepinių skonį

Vietoj to, kad naudotumeisi pirktais, neretai prastos kokybės produktais, išsidžiovink juos namie. Džiovintais produktais papildyti patiekalai įgaus šviežų, nuostabų skonį. Džiovintus produktus galima dėti į sriubas, picą, padažus, desertus, kepinius ir kt.  

Džiovinimo procesas yra neįtikėtinai paprastas

Iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, jog džiovinimas yra sudėtingas procesas, kuris apima daug etapų ir reikalauja nemažai laiko. Atvirkščiai! Maisto produktų džiovinimas – tai praktiškai mažiausiai sudėtingas maisto produktų konservavimo būdas. Tereikia skirti keletą minučių žaliavos supjaustymui ir sudėjimui ant džiovintuvo padėklų. Vėliau – tik įjungti įrenginį, o jis padarys visus darbus.

Džiovintus produktus paprasta laikyti

Džiovinimo dėka produktai ilgiau būna švieži ir negenda. Džiovinti produktai lyginant su kitais būdais konservuotais produktais pasižymi ilgesniu tinkamumo vartoti terminu. Juos galima laikyti bet kuriame uždarame inde.

Džiovinti produktai yra lengvi, todėl nesunku juos pasiimti su savimi kaip antrus pusryčius ar užkandį. Jie užima žymiai mažiau vietos nei konservai ar šaldyti produktai.

Vaisių, daržovių ir grybų džiovintuvas – kas tai?

Elektrinis vaisių, daržovių ir grybų džiovintuvas susideda iš kelių sietelių, ant kurių sudedami norimi džiovinti produktai. Įrenginio pagrindas – mechanizmas, kuris jį vėdina ir kaitina, o tai leidžia pakankamai greitai pasiekti norimus rezultatus. Karšto oro veikimo dėka iš ant sietelių sudėtų produktų pašalinamas vanduo. 

Ką leidžia džiovinti vaisių, daržovių ir grybų džiovintuvas?

Dažniausiai džioviname grybus ir smulkius vaisius, tokius kaip abrikosus ar slyvas. Žiemą taip pat tikrai įvertinsite vaistažoles ar petražoles. Džiovintuvas leidžia džovinti beveik visas daržoves ir vaisius bei mėsą. Į įrenginį dedami maisto produktai turėtų būti supjaustyti plonais šiaudeliais – tokiu atveju greičiau gaunamas geresnis rezultatas.

Į ką verta atkreipti dėmesį įsigyjant vaisių, grybų ir daržovių džiovintuvą?

Talpa. Kuo ji didesnė, tuo žinoma, daugiau maisto produktų bus galima išdžiovinti vienu kartu. Dauguma džiovintuvų pasižymi 8 – 15 l talpa. Talpa glaudžiai susijusi su sietelių skaičiumi.

Sieteliai. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kiek sietelių turi įrenginys. Mažiausi džiovintuvai įprastai turi 3, didžiausi – 10 sietelių. Tačiau kai kuriuose modeliuose yra galimybė reguliuoti jų skaičių priklausomai nuo poreikių – tai labai patogus sprendimas. Kitos labai svarbios sietelių savybės yra jų skersmuo ir aukštis. Aukšti sietelių kraštai leis džiovinti didesnes maisto produktų dalis arba, pavyzdžiui, kai kuriuos nesupjaustytus vaisius ir grybus. Svarbu, kad sieteliai būtų pagaminti iš skaidrių medžiagų tam, kad galima būtų stebėti džiovinimo rezultatus, o pasibaigus procesui – išplauti indaplovėje. Reikėtų nepamiršti, kad sietelių skaičius turi tiesioginę įtaką įrenginio dydžiui.

Galingumas. Dauguma džiovintuvų turi 240 – 400 W galingumą. Aukštesnės klasės įrenginiai gali veikti net su 700 W galingumu. Kaip taisyklė, kuo šis parametras didesnis, tuo džiovinimo laikas trumpesnis, todėl verta rinktis didesniu galingumu pasižyminčius vaisių, grybų ir daržovių džiovintuvus. Didesnis galingumas reiškia didesnį įrenginio našumą (=greitesnis veikimas), o tai savo ruožtu lemia mažesnes energijos sąnaudas.

Reguliavimų diapazonas. Prieš įsigyjant džiovintuvą rekomenduojama išsiaiškinti, ar konkretus modelis turi reguliuojamus galingumą ir pūtimo stiprumą. Tokios galimybės leis šiuos parametrus pritaikyti prie skirtingų produktų. 

Apsauga nuo perkaitimo. Kai kurie džiovintuvų modeliai būna aprūpinti temperatūros ribotuvu, kurio dėka įrenginys išsijungia, kai pasiekiama pernelyg aukšta temperatūra.

Automatinis išsijungimas. Patogumo sumetimais rekomenduojama rinktis vaisių, grybų ir daržovių džiovintuvus su automatiniu išsijungimu. Tokia funkcija leis nustatyti laiką, po kurio įrenginys pats išsijungs.

Kitos funkcijos. Prioritetine funkcija laikomas tolygus džiovinimas. Jo dėka skirtinguose lygiuose sudėti produktai yra džiovinami vienodai. Tai įgalina oro cirkuliacija, kuri pasiekia kiekvieną džiovintuvo lygmenį. Rekomenduojama rinktis modelį, pasižymintį temperatūros reguliavimo galimybe, kuri leis ją nustatyti ir individualiai pritaikyti prie skirtingų džiovinamų produktų rūšių.

Džiovinimas – vienas seniausių maisto konservavimo būdų, žinomas nuo priešistorinių laikų. Anksčiau maisto produktai buvo džiovinami saulėje, o šiandien šiam tikslui sukurti specialūs įrenginiai. Vaisių, grybų ir daržovių džiovintuvas pravers visiems grybautojams, mėgstantiems gaminti ar aktyviai besidomintiems sveika mityba. 

Ką ir kaip džiovinate jūs?