Kai po mokesčių sumokėjimo lieka keli litai visam mėnesiui, imi svajoti, kaip gerai būtų turėti pinigėlių bent minimaliems poreikiams: padoriam maistui, butinėms prekėms, vaistams ir pan.
Kai visa šita gali sau leisti, tada norisi geresnės mašinos, naujų baldų, buitinės technikos, geresnių rūbų ir panašiai. Kai ir tai turi, tada norai dar padidėja: nori keliauti, pirktis vardinius rūbus, eiti kasdien 5 soliariumus, kavines ir pan.
Kaip žinome, žmogaus norai ir poreikiai begaliniai. Ir tikrai yra taip, kad kuo daugiau turi, tuo daugiau tų pinigėlių norisi.
Bet ne visi norai pildosi. O kas tada? Būtent beribis noras turėti daugiau priveda prie protu nesuvokiamų dalykų. Žmonės apiplėšinėjami, mušami dėl kelių litų, gatvėje gali nuauti net paskutinius batus, kaimynas dėl butelio gali užmušti kaimyną ir pan.
Ką jau bekalbėti apie svetimus žmones. Pažiūrėkite kiek šeimų nepasidalina turtų: broliai ir sesės teismuose bylinėjasi dėl tėvų palikimo, vaikai išmeta mamą iš jos buto ir t.t. Baisu..
Ar iš tiesų tie pinigėliai verti moralės pamynimo ar net kito žmogaus gyvybės? Ir kaip juos uždirbti pačiam?
Kiek Jums yra svarbūs pinigai? Ir kokio kiekio jų užtektų, kad sakytumėte "viskas, gana":)
