Antrą dieną važiavome apie 7 val. Kelionė praėjo lengvai, vaikai nemažai miegojo, tad pykčių beveik išvengta. ??
Valgyti stojome netoli pasienio Burger King. Aš pati būsiu atsivalgiusi greito maisto turbūt ilgam. Bet pasirinkimo nėra, kai jau vaikai išalks, tada galime išvis nieko nerasti.
Pasienis su Danija, tai buvo pirma vieta, kur tikrino mūsų dokumentus ir Covid skiepų pažymėjimus.
Ir pagaliau Danija. Važiuojant, jeigu tik nėra medžių, tai dirbami laukai, viskas išnaudojama žemės ūkiui. Visi atsakingai laikosi kelių eismo taisyklių, retas kuris viršija greitį. Namai mažais kaimeliais arba vienkiemiai. Viskas prižiūrėta, kitu atveju, savivaldybės atstovai atvažiuoja patikrina, ir nugriauna namą, panaikina vandens atvedimus ir pan. Bet žemė lieka savininkui. Todėl ir negyvenamų namų teritorijos prižiūrėtos. Toks įdomus faktas ?
Pasiekėme mūsų draugų namus. Laukia poilsis. Draugai laukė iškepę kepsnius, mėnesį laiko brandinta, iš vietinio ūkio pirkta jautiena, mėsa minkšta, valgė net Elena su savo 8 dantimis.?
Trečia kelionės diena. Lankome žymias vietas. Rabjerg Mile, tai didžiulė smėlio kopa, populiari žygeivių tarpe.
Skagen, tai šiauriausias Danijos miestas, įsikūręs ties vieta, kur susitinka dvi jūros - Baltijos ir Šiaurės. Jūrų vanduo skiriasi ir bangos susikerta. Įdomus reginys. Ten galima pamatyti ruonius, dėl jų saugumo prašoma laikytis 50 m. atstumo. Mums, deja, teko pamatyti mažą negyvą ruoniuką. Skaičiau, jog motinos išplaukdamos maisto į jūrą, palieka juos krante. Jeigu grįžusios jaučia žmogaus kvapą gali savo mažylius atstumti ir palikti. Tikiuosi, jog tas mažylis nebuvo paliktas dėl žmogaus kaltės. Važiavome iki vietos su traktoriumi, atrakcija vaikams, labai patiko. Skagen miestelio namai geltoni, raudoni stogai. Toks ramus pajūrio miestelis, nors gal dauguma tokių, mano akimis, kiek aplankėme miestelių, ten tvyro ramybė lėtumas. Palyginsiu, kuomet nuvyksime į Kopenhagą, ten gal kitoks gyvenimo tempas.
Kitas objektas, kurį aplankėme Rubjerg Knude, tai didingas švyturys ant yrančio reljefo. Vaizdas nuo skardžio labai gražus. Ten yra migruojančios kopos, kurios jau palaidojo keletą pastatų, švyturį buvo iki pusės užpustę, tai perkėlė į kitą vietą. Taip pat galima keliauti su traktoriaus tempiama priekaba.
Pastebėjau, jog dauguma turistų su šunimis, šioje šalyje turbūt draugiška aplinka gyvūnams.
Su draugais susitikome Blokhus miestelio paplūdimyje, kur valgėme vakarienę. Pirmą kartą teko važiuoti paplūdimiu automobiliu šalia vandens. Toks ruožas tęsiasi apie 20km. Vėjas buvo didelis, ilgai neužsibuvome.
Grįžtant sustojome prie smėlio skulptūrų muziejaus. Muziejus jau nedirbo, bet vieną skulptūrą aplankėme - didžiausia pasaulyje smėlio pilis.
Taip pat pravažiavome kalkių kasyklą. Vaizdas įspūdingas. Gaila, nuotraukai nesustojome. Sužinojome faktą, kad ji pagrindinė Europoje kalkių tiekėja vaistų gamyboje.
Rytoj laukia kiti nuotykiai.
Džiugu, jei jums patinka skaityti. ❤️
