Kalėdos, kvepiančios šienu, stebuklais ir meile

   Iš vaikystės išlikęs ryškus prisiminimas: tėtis Kūčių vakarą iš daržinės atneša šieno, mama deda jį ant stalo ir užkloja balta staltiese. Kambaryje pasklinda malonus kvapas. Ne aromatinės žvakės. Šieno, primenančio vasarą. Šieno, primenančio karves, šaltą žiemą jaukiai jį rupšnojančias tvarte. Pamenu tą tvarto tylą, kai girdėti tik tas šieno šnaresys...Tai prisiminusi, visada bandau įsivaizduoti tą tylą ir jaukumą, kuris tikriausiai buvo ir Betliejaus tvartelyje, gimus mažam kūdikėliui. O tada mano sąmonėje įsijungia "Tyli naktis"...Kai gimė mano dukrytė (nors ji gimė vasarą), aš, prisiminusi šią giesmę, tyliai ją sau niūniuodavau ir iš laimės net apsiverkdavau. Matyt, ateina metas, kai kiekvienu savo kūno ir sąmonės milimetru pajunti Kalėdų stebuklą. Kai žinai, kad visada buvo ir bus tas stebuklas, nejučia pajunti tą norą eiti link jo. Ir taip kiekvienais metais, artėjant Kalėdoms, sukyla noras išpuošti namus, gaminti dovanas, rašyti sveikinimus, kepti pyragus, tarsi pats būtum tas Karalius ir eitum lankyti to stebuklingo kūdikėlio...

   Kai visi taip ilgisi sniego, paėmiau į rankas šieno ir... gimė žvaigždė. Kvepianti ir stebuklinga. Po to - dar viena...Pasidalinsiu jos kūrimo stebuklu su Jumis. Tai - visai paprasta.

Reikia: šieno...

Karštų klijų ir šautuvo, žirklių, plonų siūlų, vielos ir replyčių vielai kirpti;

kartono, iš kurio išsikerpame žvaigždę.

Šieną imdami nedideliais kuokšteliais rišame ant žvaigždės su paprastu plonu siūlu arba klijuojame su karštais klijais.

Tokiu būdu šienu padengiame abi žvaigždės puses.

Atsikerpame vielos tiek, kiek yra žvaigždės išsikišimų (mano žvaigždėje -5). Paėmę vieną vielą kišame ją po šienu į vieną žvaigždės išsikišimą. Vielą šiek tiek priklijuojame su klijais. Tą patį padarome su kitomis atkirptomis vielomis. Vielas taip pat apklijuojame šienu.

Imame ploną siūlą ir juo vyniojame žvaigždę visomis kryptimis, kad šienas prisispaustų ir žvaigždė įgautų gražią formą.

Metas dekoruoti žvaigždę. Tam gali tikti daugelis dalykų, kurie kartais namuose voliojasi visai be tikslo: medžiagos skiautė, karoliukai, kokie nors blizgučiai ir pan. Aš naudojau dekoratyvines uogas, sukarpytos kalėdinės girliandos žvaigždutes, floristinę ažūrinę medžiagą. Jei reikia, žvaigždei pakabinti galima padaryti kilpelę iš virvelės, vielytės ar pan. Visą žvaigždę galima dekoruoti apvyniojant ją dekoratyvine, pvz., raudona vielute.

Beveik paskutinis štrichas - žvaigždės išsikišimus užlankstome norima kryptimi (tam ir dėjome vielutes, kad jie lengvai pasiduotų lankstymui).

Dabar belieka apipūsti meilės dulkėmis ir dovanoti.

   Mūsų kalėdinis nykštukas, kantriai sėdėdamas laukia, kada gi patekės ta ypatingoji žvaigždė, pranašaujanti, kad jau gimė mažas kūdikėlis ir netrukus visi galėsime sušukti: "Jau Kalėdos"!