Visad laukdavau to stebuklais kevepiančio meto...bet kai gimė sūnus visa siela pasinėriau į tikrąsias Kalėdines linksmybes. Anksčiau namus puošdavau kukliai, santūriai, na o kai namie vaikas, kuriam kiekvienas papuošimas kelia didelę nustabą ir džiaugsmą, namus pavertėme tikra Kalėdų rezidencija :)
Už lango trūkstant tikros žiemos baltumo ir tos šventinės nuotaikos, paskubėjome puošti eglutės...tiksliau 4 :) Mažasis šį patikėtą kūrybinį darbą sutiko išties atsakingai ir iš visų jėgų stengėsi sukurti kažką stebuklingo savo rankytėm. O puošti snamus laiko turėjome į valias, nes darželyje paskelbtas vėjaraupių karantinas persikėlė pas mus į namus :) 
Šventiškai išdabintuose namuose būtų sąžininga pradėti laukti stebuklų, taip? Tad tų stebuklų kasryt skubam ieškoti po eglute. O nykštukai stebuklų nepagaili. Ar mandarinas, ar sausainis, balionas...vis kažkas nustebina ir pradžiugina nekantrią, mažą širdelę, kuri iš visų jėgų tiki Kalėdų Seneliu. O tas stebuklų laukimas atrodo kažkaip taip...
Tikras stebuklų metas prasidėjo, kai vienam eprekybos centre netikėtai sutikome Kalėdų Senelį ir pakvietėme jį užsukti į svečius. Nors mama labai jaudinosi, kad Kalėdų Senelis gali išgazdinti, bet viskas praėjo labai sklandžiai ir šauniai - sutarta dėl vizito laiko ir dovanų.
Na o kadangi Kalėdos tai dosnumo ir gerumo šventė, reikia nepamiršti ir gražiausių linkėjimų mylimiems žmonėms, o juos smagiausia užrašyti ant rankų darbo atvirukų. Tad Kalėdų dirbtuvėlės atidarytos ir mažos rankelės piešia ir klijuoja atvirukus seneliams 
Seniau su vyru Kalėdų laukdavome tyliai, kažkur sklandydavo ta šventinio stebuklo nuojauta, na o dabar kai esame trys tie stebuklai ne tik sklando aplink, bet ir vyksta mūsų namuose - puošiamos eglutės, kuriami Kalėdiniai atvirukai, krykštaujama kaskart atidarant Advento kalendorių. Laukia nuostabios ir pilnos stebuklų šventės mūsų namuose, tokios, kokias atsimenu būdavo vaikystėje. Ir tuo labai džiaugiuosi.
