Kaip tėtė mane mokė plaukti

Plaukimas – sveikiausia sporto šaka, nes mankštinamas visas kūnas. Padidina protinius sugebėjimus.

Vienam žurnale skaičiau, kad jau 5 metų vaiką galima mokyti plaukti. Kai Kajus paaugs, pati mokysiu jį plaukti ir kuo įmanoma anksčiau, tikiuosi, bijoti vandens nepradės, nes dabar jis jam labai patinka.

Mokyti reikia tik tada, kai vaikas įveiks vandens baimę (jei tokią turi), manau, nereikia vaiko versti lipti į vandenį ir mokyti, jei jis bijo. Vadinasi, dar nepasiruošęs.

Kai buvau maža ir nemokėjau plaukti, mane plaukti išmokė tėtis, labai jam dėkinga, kad mokė mane anksti plaukti ir labai man padėjo, taip pat ir sesei.

Kaip tėtė mane mokė plaukti

Jis mums sakė: įlipkite į vandenį iki pusės ir rankomis imituokite plaukimą „šuniuku“. Kai kažkiek išmokome, sakė: po truputį kelkite užpakaliuką ir baladokite kojomis, tuo pat metu ir rankomis. Taip truputį pakeldavome subinytę su kojomis ir sekundę išsilaikydavome ant vandens.

Taip vis mokėmės, kol po truputį vis daugiau išsilaikydavome ant vandens. Kėlėme užakaliuką pasišokinėdamos, atsispirdavome kojomis nuo dugno, tuo metu rankomis maskatavome. Taip netrukus ir išmokome plaukti, neprireikė nė pripučiamų pagalvėlių ant rankų.

Nardyti išmokom pačios: stovėdamos iki pusės mesdavome kokį nors matomą daiktą po vandeniu ir turėjome nerti ji pasiekti – kuri greičiau, taip ir išmokome nardyti ir žiūrėti po vandeniu.

Kaip jūs manote – ar reikia mokyti vaikus plaukti anksti?

Ar pačios mokysite vaikus, o gal patikėsite specialistams, kad išmokytų?

Rasa Karlonienė