Kaip kontroliuoti baimę, kad vaikui kas nors atsitiks?

Kaip kontroliuoti baimę, kad vaikui kas nors atsitiks?

13. Jan 10:09 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

„Mane užklumpa visokios mintys apie vaikelio netekimą. Bijau, kad dukrytei kas atsitiks, kad naktį uždus užkritus kaldrytei ant galvytės, jei kas partrenks einant gatve,  ir visokios panašios mintys. Ar gali būti tai susiję su skaudžiu įvykiu -  kai buvau nėščia, mirė mano sesers mergaitė. Jai tada buvo 11 mėnesių. Nežinau, kaip man atsikratyti baimės prarasti vaiką” - rašo mama.

Pataria neurolingvistinio programavimo (NLP) konsultantė Linga Švanienė:

Labas, įsivaizduoju, kaip tau nelengva, kai kyla mintys, jog gali netekti savo dukrytės. Rašai, kad tau neramu, jog nelaimė gali atsitikti tiek dieną, tiek naktį. Norėtum sužinoti, kaip atsikratyti baimės.

Baimė – motiniško instinkto dalis

Baimė dėl savo vaikelio yra natūralaus motiniško instinkto dalis.  Ji reikalinga tam, kad  iškilus rimtam pavojui vaikučio gyvybei, moteris akimirksniu šitai suvoktų ir įgaudama šimteriopos galios pultų gelbėti mažylį.

Tavoji dalis, atsakinga už rūpinimąsį vaikučio saugumu, yra pastoviai įjungta. Tokiam režimui naudojama energija, tai tave sekina, o prireikus tikrų veiksmų, gali būti, kad nebeliktų jėgų pasielgti geriausiu būdu. Tu tai jauti, todėl ir klausi, kaip atsikratyti baimės.

Kur kyla baimė?

Paparasčiausias būdas sumažinti įtampą būtų toks:  pajusk savyje tave apėmusią baimę ir įvardink, kurioje kūno vietoje ji pasireiškia.  Gal baimė užsmaugia gerklę? O gal sukausto krūtinę? Arba galvoje pašėlusiu greičiu ima suktys mintys? O gal atšąla rankos ar atsiranda virpesys kojose?

Ar jau nustatei, kur atsiranda tavo baimė?  Tada pabandyk įsivaizduoti kaip ji atrodo.  Kokio dydžio?  Šalta ar karšta? Kokios spalvos? Gal būt į kažką panaši? O dabar  įvertink joje pasireiškiančios baimės kiekį, kai nulis reikštų "esu visai rami", o 10 - maksimaliai didžiulę baimę.  Koks tavo baimės rodiklis? 8-9? Gerai.

Baimės reguliavimo  „rankenėlė”

Pabandyk  įsivaizduoti, kad kažkur yra rankenėlė, kuria gali reguliuoti savo baimės dydį. Pasuk rankenėlę taip, kad baimės rodiklis sumažėtų  iki 2-3.  Pasižiūrėk, kas pasikeitė toje dalyje, kuri pasireiškė tavo kūne kaip baimė.  Ji galėjo sumažėti. O gal spalva nublanko, ar net pasikeitė pati spalva.  Pavyzdžiui, buvo ruda, tapo gelsva ar oranžine.

Gal atlėgo karštis ar atleido šaltis.  Kiekvienas žmogus mato savaip, tačiau vien nuo šios paprastos įsivaizduojamos procedūros tokie pasikeitimai vyksta. Belieka pastebėti, kad baimė sumažėjo.

Kiekvieną kartą, kai jausi, jog imi perdėtai nerimauti dėl vaikučio gyvybės, gali pasinaudoti rankenėle baimės sumažinimui.  Jei šis būdas tau neveiktų arba  jo poveikis būtų  pernelyg  trumpas, tai gali reikšti, kad tave apimančios įtampos šaknys yra ne paviršiuje.

Klausei, ar gali būti, kad tavo perdėtam jautrumui turėjo įtakos tavo sesers dukrytės mirtis.  Galėjo. Tačiau faktas, kad ne visos mamos panašiose situacijose įgytų padidėjusį nerimą dėl savo vaikučio gyvybės, rodo, jog polinkis į nerimą jau buvo tavyje ir anksčiau.

Su kuo tai susiję ir kaip pakeisti baimę į tave tenkinančius jausmus atsakyti trumpu straipsneliu neįmanoma.  Be to tavo konkrečiu atveju būtų reikalingas individualus darbas, todėl kviečiu kreiptis į specialistą.

Rūpinkis savimi tiek savo, tiek dukrytės labui.

Sėkmės!