Sveiki, turime didelę bėdą. Niekaip negalim atsisakyt "tiūtės". Mūsų sūneliui jau 1,11 metų.
Pats laikas būtų jos atsisakyti, bet niekaip nepavyksta. Bandėme ir pelytėms atiduoti, ir šuniukui, metėm ir žuvytėms į akvariumą..Deja, niekas mums nepadeda:)
Kuo toliau, to sunkiau, anksčiau eidavom miegoti su ja, o dabar reikia visą dieną žinduko, pasiima savo antklodę ir tampo iš paskos..:) Tad prašau patarimo - kaip geriausia atpratinti vaiką nuo čiulptuko?
Būsiu labai dėkinga jums. Bet kokia patirtis pravers.
Aušrinė
dukrelei soskytes nuo 5-to men nebereikia,mat mp skanaudavo..
na as tiegiog pries dvi savaites atemiau ir daugiau nebedaviau na jau trecia savaite be soskes ir viskas ciki. pirmas naktis dar verksleno pyko o paskui palengva pamirso
ggintariuke perskaiciau jusu istorija ir manau reiks ir mums kibti ia darbus 😀
mums taip pat jau 1,5 ir jau mastau apie tutes atia 😀 bet kai vat eina miegoti ir isgeria kokiu sulciu ir ieko kur jo tute, bandau neduoti tada pradeda verti ir zirsti, tada duodu ir miega ramiai. O vat visa diena ir lauke kai vaikstom ar kur vaziuojam sugeba buti be jos.
Na man tai ir galetu sa tiute turet bet dantukams negerai jau dabar daktaryte sake kad jau sakandis blogas...☹ tai butinai atsisveikint turim...
Maniškis ir nuo gimimo soskės nepripažino, tad bėdų neturėjom. Bet man atrodo, kad dvimetis su soske burnoje tai ne vaikučio, o tėvų reikalas, nes vaikas kažin kada atsisakyi gali, tėvai turi atpratinti, bet kiekvieno asmeninis reikalas.
Mn pasakojo, kad pamirkė soskę į druską ir taip man jos nebereikėjo 😃
ai as tai nepergyvenu del soskes, Guste be jos uzmigt negali ir siaip daug ciunkia ja, bet dar nei vienas vaikas i mokykla neisejo su soske ir sauskelnem tai ateis laikas ir mes pati 😀
musu soskyte pelyte pragrauze 😀 o tiksliau vyras nukirpo gala soskes, sunui buvo lb idomu kaip cia atsirado skylute, vis kisdavo pirstuka, o po to soskyte keliaudavo i burnyte, tada dar pakirpom soskyte, ir ji paprasciausiai jam nesilaikydavo burnytei, iskrisdavo..... ir vis kartojom kad jau pelyte atejo soskytes, tad mazasis supykes kad soskyte nebesilaiko burnytei, sviede ja i kampa ir iki nakties miegucio jos neprireike.... vakare kai pradejo prasyt soskytes padaviau ta pacia nukirpta, jis isidyjo i burnyte, ir jai iskritus, sviede i zeme, nuo tada jos daugiau neprase ir nebereikejo 😀 sunui buvo apie 1 su puse 😀 mama pasakojo kad ir mane taip nuo soskytes atpratino 😀
dikuza sauniai sugalvojote su ta tiute 😀 o mes tai apie 10 men jos atsisakeme,viena diena ispjove,ir daugiau neeme,uz tat su buteliukais problema ☹
va čia ir blogai kad davėt 😀 aš irgi puoliau duot ir be reikalo, jei jau išmesit dar kur nors tai pakentėkit keletą dienų tas ašarėles ir manu jūs laimėsit 😉
hm.. na per langa nebandem mest, bet metem zuvytem, ir i akvariuma, ir i baseina bet nepadejo.. nors ir ,pats nuejo imete ,o po kiek laiko viskas isterijos tiute tiute ir viskas gavom kita duot😀
Aušrine, o gal Jums nutiks taip kaip mums
jei įdomu čia mūsų istorija
http://www.mamyciuklubas.lt/asmenine-patirtis/valio-gediminas-atsisak%C4%97-ciulptuko/ 😉 😉
mes nusprende pamest soske,mazdaug savaite visai nedavem diena,po to ir nakti maziau duodavom.po keliu dienu isvis ismetem.psikankine pora naktu pamirsom.pametem per dvi savaites, likus savaitei iki pirmo gimtadienio
mes irgi ganetinai ilgai tempem su tuo reikalu, vis bijojom, kad mazylei dar per anksti ir nepasiruosus atsisakyt ciulptuko, is pradziu norejom, kad atsisakytu 1metu, paskiau 1,5metu, o galiausiai atsisakem apie 2 metus😉 bet svarbiausia- tai jusu apsisprendimas nebeduot ciulptuko ir visiskai jo atsisakyti negalima paluzt, negalima pasiduot vaiko asaroms, verksmams ir pan., jeigu jau nusprendete atsisakyti, tai tvirtai laikykites savo nuomones😉 mes padareme klaida, kadangi galvojom diena busim be ciulptuko, o duosim tik nakciai, kol galiausiai atimsim ir nakti, jeigu jau apsisprendet atsisakyt, tai reikia iskart ir visiems laikams, tad viskas priklauso ne tik nuo paties vaiko, bet ir jusu😉 as neakcentavau, kad mes atsisakome ciulptuko, tiesiog viena diena nebedaviau visai, kai ejom pietu miegelio, buvo visko, ir asaru, ir pykcio, ir kritimo ant grindu, bet buvau tvirta ir pasakiau, kad skaitysiu dukrytei pasaka....vakare buvo lygiai tas pats, siaip atpratimas nuo ciulptuko tesesi gal, kokias 2sav, is pradziu buvo didele tragedija, paskiau dukryte vis maziau ir maziau apie ji prisimindavo, kol galiausiai ir pati pasake, kad ciulptuko jai nebereikia😉 tad bukite stipri ir bandykit kuom nors pakeist ta atsisakyma, ypac jei vaikas eina miegucio su ciulptuku😉
mums buvo 1.5 metuku kai galvojome, kad pats laikas jau pradeti atpratinti nuo to ''skanesto'', nes po 3men ruosemes i darzeli.Tiksliai negaliu pasakyti, bet man rods sia idejau radau cia Mamyciu klube.
Paemems ir nukirpome ciupluto pati pati galiuka, padaviau toki,isikiso i burna, susinervino, numete, bet vis paima i burnyte isikisa ir vel ta pati pasaka - ismeta...per pietu miegeli buvo vargo, kniauke, zyze, bet rankoje vistiek ji laike, uzmigo....po keliu dienu vel truputeli nukirpau...ir ciulptukas budavo tik rankoje, bet ji gera savaite vis laikydavo, einant i lauka,einant miegoti, kol galiausiai galiukas buvo per trumpas kad isikisti i burnyte tai pati kazkur nusviede, taip ir atsisveikinome
PATARIMAS.Jeigu jau tiksliai uzsibrezede tiksla atsisveikinti, tai jokiu budu neturekite atsarginio, o jei bus atsarginis bus ilgas darbas, atsisveikinant...
Sekmes 😉
is musu gal ir nebus kažkokio patarimo,bet tiesiog mums patiems smagu,kad dukryte budama 8 menesiuku tiesiog pajuto,kad is jos niekas nebega,kaip is buteliuko,ir isspjove laukan,ir net noredama jai negaleciau ikisti jos 😃 o kazkur skaiciau,kad tevai po truputi nukerpa tutes galiuka,ir taip per kelias savaites vis kerpa kerpa,kol galiausiai vaikui buna labai nepatogu imti tute...