Žinome, jog tėčiai gali viską, nes juk jie – Tėčiai. Tačiau dažnai būna, kad pirmomis minutėmis, dienomis ar net savaitėmis naujai „iškepti“ tėveliai baiminasi paimti mažylį ant rankų. O kaip buvo jūsų šeimoje?
Ar jūsų vyrai irgi bijojo pradžioje paimti kūdikį, o gal priešingai – buvo pirmieji, kurie priglaudė mažylį prie krūtinės?
Dar egzistuoja viena problema su tėčiais – kai vaikučiai dar visai maži, jie nelabai supranta, ką galima su jais veikti, kuo juos užimti, todėl sąmoningai vengia likti su jais vienudu kambaryje.
Ar taip buvo ir su jūsų vyrais, o gal jie jau nuo pat kūdikio gimimo žinojo, kad su viskuo susitvarkys?
Kaip nuraminti kūdikį, jei prasidėjo isterika? Jūsiškis gali? Ar jis mieliau pasitraukia nuo verkiančio ir klykiančio vaiko ir duoda jį jums į rankas, ar nebėga nuo šios situacijos ir bando nuraminti kūdikį?
Papasakokite, ką gali jūsų vyrai-tėčiai?
Smagu cia skaityt. O as pati savo maziuka paemiau ant ranku tik posavaites.neisnesiotukas, tai inkubatoriuj gulejo.Bet kai leido, tai ir pati siek tiek jaudinausi 😀 O musu tetis tai uz kokios poros men tik i rankas paeme 😀
mano vyras irgi pirmas kudi paeme irankas to jausmo pirmo sake niekada nepamirs ir tos laimes,beje jis mane ir pamoke kaip kudiki laikyti kaip pampersus keisti,nes man nebuvo teke kazkaip to darysi kol nesusilaukiau savo kinderiuko,jam teko 16m.,nes jam tada mama padovanojo sesute:0ir jis viska puikiai atsimine ,labai dziaugiuosi kad visko ismokau is savo vyro,nes pirma diena man rankos drebejo ,kaip reiks elgtis su tokiu mazuciu stebukleliu....
mano vyras irgi primasis paeme po CP, nes as net para beveik be samones buvau, nes pas mane komplikuotai viskas labai buvo ir maitino jis ja su misinuku ir nesiojo nakti palatoje migde ir niekad nebuvo klausimo ka veikti...kazkaip be streso jisai😀
Sūnų po cp operacijos man uzdejo an tkrutines palaike ir isnese vyrui,kai jau mazuti atgabeno visam i palata vyras pirmas ir nesiojo ir keite pampersus 😀 rankos baisiai drebejo pirmas paras...net baisu budavo ziuret kad tik neismestu 😃 nes virpejo akivazidziai 😃 dukryte jis eme drasiau,gal delto kad antras vaikas,bet jau pampersu nekeite 😃 vis kartojo kad ji begalo maza ir bijo sulauzyt 😃 (dukyte nuo sunaus skiria beveik 3metu skirtumas) ,dabar jai tuoj bus 2metukai,daro viska ka ir as,ir pamaitina ir zaidizia,ir nakciai pamperi uzdeda 😉
Mano vyras pirmasis pamatė ir paėmė dukrytę po cp operacijos, nes man tik paskubom parodė ir mačiau tik užpakaliuką. Palatoje nešiojo dukrytę su nuo veido nedingstančia šypsena ir gan drąsiai viską darė. Pirmąją parą vyras dukrytei keitė pampersus, nes aš buvau dar "pririšta" prie lovos, o ir dabar nėra problemų jam dukrytę rūpintis taip, kaip man, kaip aš sakiau, tik kad pamaitinti negali, nes "kol kas" pienas jam nebėga iš krūtų 😃
mano vyras taip pat pirmas paeme an ranku musu mazyly ir dabar jie vienas be kito negal nei dienos. kol gulejau lovoj pirma para po operacijos tai vyras nesiojo mazyly, sypsena nedingo nuo lupu, tokio laimingo as jo dar niekad nebuvau macius 😀
mano vyras pirmas paeme musu mazaji ant ranku ir nesiojo aplink mane kol mane tvarke po gimdymo ir rankos virpejo ir lupos virpejo ir keliai linko sake 😀 bet labai grazu. Pirmus kartus irgi jis ir pampersa keite ir perrenge, sake baisiai bijojo, bet kai zinojo, kad ner kur detis sukaupe drasa 😀 o veliau buvo tokiu dalyku, kad nezinojo ka su vaiku veikti, bet niekada nesisalino. Dabar vyras yra geriausias zaidimu partneris sunui, todel ir nuraminti jam nesiseka, nes vaikas isivaizduoja kad zais tetis dabar su juo. Nuraminti jam nesiseka, nes matau ir jaudinatis pradeda jei vaikas verkia irneramus o tai mazius jaucia. Na bet visi turime savas pareigas 😀