Mano sūneliui - 11 mėnesių. Jei ko negauna, jei neleidžiu arba kas nepasiseka, tai susinervinęs ropoja į sieną ir taip tranko galvą bei rėkia, arba atsigula ant pilvo ir spardydamasis rėkia.
Kaip reaguoti, kad "nesugadinčiau" vaiko? Ar išvis nekreipti dėmesio ir leisti išlieti emocijas?
Jei kas nepasiseka, tai parodau, kaip tai padaryti, bet kai ko negauna ir ožiuojasi taip, ką tuomet daryti?
Patarkite.
Inesa
Maniškei dabar metukai, visai nieko negaliu daryt, ji vis dėmesio iš manęs reikalauja, neleidžia nei tvarkytis, nei valgyt daryt, užsikabina už kojos ir rėkia. Ir labai pavydi savo sesutei, dėmesio reikalauja tik sau. Bandžiau nekreipti dėmesio, nepadėjo, viliojau įvairiais savarankiškais užsiėmimais, niekas nepadeda. Su pirmąją dukryte to nebuvo galėdavo ji nors ir visą dieną viena kambaryje būt ir žaist su žaislais.
Idomus budas 👍
Labai aciu visoms uz patarimus, pamastymus ir mintis. Labai padejote. Jei dar kuri turite kokiu minciu ar pavyzdziu, pasidalinkite. Manau bus idomu netik man.
aš turiu tikėjimą, kad vaikai daugiau supranta, nei mes įsivaizduojame. reikia tik kalbėti, kalbėti, kalbėti 1. vien "negalima" vaikams niekada nepakanka, jei mama nepaaiškins, tai vaikai patys išssiaiškins, kodėl negalima. tokio amžiaus absoliučiai gali suprasti, kad su durimis galima prisiverti pirštukus. galima vaizdžiai parodyti, kai tie pirštukai prisiveria. 2. tikriausiai tavo sūnelis labai impulsyvaus charakterio ir tikrai visiškai normali reakcija taip sureaguoti, jei kas nepasiseka. mūsų toks darbas padėti, kol išmoks pats. 3. iki 3 metų dauguma vaikų taip elgiasi!!! dar nemačiau kūdikio, kuris leistų mamai ramiai atsisėdus atlikti tokius darbus, nebent sudominus vaiką kažkokia veikla (bet ir tai truks tik keliolika min.). tarkim aš gali atlikti bet kokius buities darbus (būna kad ir "padeda" man), bet kai tik prisėdu prie kompo iš karto prisistato!
As irgi taip galvoju, kad isreiskia savo emocijas, bet mane neramina tai, kad jis zino, jog negalima kazko darytu, taciau ziuri man i akis ir tiesia ranka ten, kur negalima. Mano brolis toks pat padykes buvo. Kalbejau su mama, tai pasakojo kaip susitvarkydavo su sitokiu elgesiu - paziuredavo jam i akis ir pasakydavo " Suneli, as tave labai myliu, prasau, nedaryk taip", tuomet jis susijaudines atlekdavo pas mama i glebi ir sakydavo "Mamyte, as taip pat tave myliu". Bet tada jis buvo didesnis, o mano Jonukui tik 11 menesiu, dar maziukas...
Tokiam mazam paaiskinti dar nelabai eina. Na galva tranke tik ta vieninteli karta, bet issigandau, kad nepasikartotu toks emocijos isreiskimo budas. Vienos pazystamos vaikas sake irgi bande trankyti, bet sake matomai suprato, kad skauda, tad daugiau nebetranke. Tikiuosi maniskis irgi suprato, kad skauda ir nebetrankys. Dar viena problema turim. Neleidzia jis man dirbti jokiu darbu. Esu dirbanti namuose buhaltere, tad kai jis nemiega, negaliu dirbti, nes vos tik prie kompiuterio prisedu, jis meta visus savo zaidimus ir rekdamas atropoja, isikimba i koja ir rekia. Taip pat reaguoja, kai einu indu plauti ar daryti valgyti. Netgi vakarais ir savaitgaliais, kai vyras namuose buna, su juo zaidzia, bet pamates kad as ka uzsiiemusi, meta zaidima ir atlekia rekdamas. Ar kurios mazasis elgiasi panasiai? Sakyciau truksta demesio, bet to demesio tai tikrai daug rodau, ir zaidziam su kaladelem (jam patinka sugriaut, kai pastatau), pasoku, padainuoju jam, paisdykaujam, slepyniu pazaidziam, lauke kapstomes po zvyra, smeli ir t.t.
oj manau cia normalios labai situacijos, vaikas tokiu butu isreiskia savo emocijas ir panasu is tavo aprasymo, kad visai sekasi tau tas situacijas spresti. As pati galvoju tik kaip mokyti vaika kitaip bloga emocija isreiksti vietoj galvos dauzymo 😀 cia idomus variantas...
Antroji situacija: Pasiremes rankytemis vaziuoja su didele masinyte ir nepavyksta pasukti taip, kaip jis noretu, kad ji vaziuotu, arba ant slenkscio neuzvaziuoja, tai pradeda rekti, ropoja i siena ir trenkia su galva i ja ir taip galva iremes rekia arba ant pilvo atsigula, su kojom spardosi ir rekia. Tokiu atveju as jam parodau kaip ta masinyte uzkelti ant slenkscio ir toliau vaziuoti. Patenkintas su sypsena toliau vaziuoja, vel nepavyko pasukti, vel puola i isterija.
Daiktu, kuriu nenoriu, kad vaikas imtu, tiesiog nepalieku jam matomoj vietoj. Jau seniai esam iprate viska slepti arba pakelti auksciau, nes musu suo iki 2 metu viska sugrauzdavo, tad tvarkos esam "ismokinti" jau seniai. Papasakosiu dvi konkrecias situacijas. Pirmoji. Megsta varstyti duris. Bijau, kad pirstuku neprisispaustu, tad sakau jam "negalima", o jis ziuri i akis ir kad ir su vienu pirstu, bet vistiek liecia duris, zodziu daro savo. As jam dar karta pakartoju "negalima", jis arba pradeda rekti, arba toliau savo daro. Nueinu, patraukiu ji nuo duru ir nunesu prie zaisliuku, ijungiu koki grojanti, snekinu "va ziurek koks zaisliukas ir t.t."bet nelabai padeda - supykes rekia, "alpsta". Nueinu salin, jis ir vel prie duru, ziuri i mane ir varsto duris. Galu gale nusprendziau nupirkti apsaugas. Nupirkau, uzdejau ant duru. Ir nekreipiau demesio i tai, kad jis varsto duris. Pamate, kad nekreipiu demesio, tai ir jam pasidare neidomu ir pailko duris ramybeje. Jau pora dienu prie ju neina. Ka jus i tai? Ir pastebejau, kad taip yra su visais daiktais - su siukslinemis, orkaites durelemis, su kuriomis pora kartu besisupdamas uz rankenos krito kartu su durimis, tai daugiau nebelenda. Nekreipi demesio, kam anksciau sakydavau "negalima", tai ir jam tas daiktas pasidaro neidomus.
maniskis irgi jau labai garsiai rodo, jei kas nepatinka, nevadinciau to oziukais, nes tokio amziaus vaikuciai dar smaoningai nemanipuliuoja, taigi ir oziukais to nepavadinsi 😀 duagiau reakcija i tai, ko nori, bet negali gauti, negauna. Maniskiam dabar didelis poreikis vis veikti kazka, imti, eiti, daryti, visko reikia, visko atranda, todel susiduriu su tokiomis situacijomis, kad nenoriu kad darytu, todel: jei paima man nenorima daikta, graziai aiskindama, pakeiciu jam kitu, zodziu, paduodu ka nors idomaus naujo, o paimu sena, aiskindama, kad apsikeiciame, jei daro kazka negero, tada stengiuosi nukreipti demesi, sudominti kitu vieksmu ar veikla, arba tiesio gnunesti i kita vieta, kur iskarto uzsiimam kita veikla, nes zodis negalima neveikia. Pastebiu kad mano vyras is inercijos, jei pamato, kad maziukas paemem koki neleistina daikta, ciumpa is rnaku jam ir sako negalima sito. O vaikas i asaras ir isterija. Gerai motinysteveza paminejo, kad tokie maziai nesupranta taip greitai kodel cia viena minute buvo galima zaisti su daiktu, o cia jau ateme ji.
Aisku mes asareliu neisvengiame, bet stengiuosi laviruoti, kartais nusileidziu, jei pvz reikia eiti valgyti, o vaikas isikniaubes kazka zaidzia, vedamas tada rekia, taigi pazaidziam dar keliqas minutes iki tol, ko kalbedama sudominu maistu ir kitu procesu, ktiaip sakant nusileidziu ir persivilioju, o kartais tiesiog griezciau, bet kaip minejua, keiciu kita veikla, daiktu.
Mano Jonukas nedauzo galvos i siena, kartais tik rankytem trinktelna i zeme, toks su charakteriu vaikas, o be to pagalvojau, juk beveik visus metus mes nesiojome vaika, reaguodavome i kiekviena jo verksmuka, nepaleisdavom, nepalikdavom vieno paverkti, duodamov viska, nesakem negalima, nieko nedrausdavom, nes juk norejom patenkinti kiekviena poreiki, o netiketai tai pradedam daryti ir labai grieztai, taigi manau vaikai tiesiog nesupranta kas vyksta, juk ka tik mama aplink juos sokinejo, o dabar kazko nedaro 😀
labai neįtikėtina, kad 11 mėn. kūdikis jau taip elgiasi... ieškočiau priežasčių...
tas "ko negauna, neleidžiu ar nepasiseka" ne priežastis... 2-3 m. sudėtingiausias amžius. kas bus tada??
11 mėn. kūdikį dar pakankamai lengva kontroliuoti. vengčiau tokių situacijų, kad kūdikis taip neįnirštų. aš kaip tik reaguočiau ir neleičiau įsierzinti iki didelės isterijos. neturiu baimės, kad "užlips ant galvos". ramiau tada visiems gyventi. iš tiesų su tokio amžiaus reikia kalbėtis, gal mama per staigiai viską atima, nepaaiškina, ir vaikas nesupranta, kodėl su juo taip pasielgiama ir vaikas iš beviltiškumo pradeda šitaip elgtis.
jei nepavyksta ramiai išspręsti situacijų, kreipčiaus pas specialistus, nes tikrai kas bus vėliau, jei jau 11 mėn. taip elgiasi?
bei nusiraminus, dar ramiai pakalbame ka blogai mergyte dare 😀 manau ir su tokio amziaus vaikuciu reikia kalbetis 😀
As tai vietoj taves elgciausi kaip ir su savo vyresnele... palaukciau kol issiverks ir pats atropos, nebeturedamas pykcio 😀 bent su vyresnele oi kaip puikiai veikia 😀