Tai, kad vos įsėdus į automobilį privalu užsisegti saugos diržą, žino ne tik suaugę, bet ir vyresnio amžiaus vaikai. Bet ką daryti, kai mažylis klykia vos pasodintas į automobilio kėdutę?
Tuo susirūpinusi ne viena mama. Rodos, nieko nekeičia ir spalvingos kėdutės, išpuoštos įvairiais paveikslėliais. Mažylis kategoriškai sako „ne“ ir lipa iš jos.
Kaip elgtis tėveliams, kai jų dvimetis ar trimetis mažylis jau moka net pats atsisegti kėdutės diržą? Gražiai paaiškinti, kad taip negalima, o gal laikyti ant kelių, nors tai nėra saugu kelyje?
Ar susidūrėte su šia problema? Jei taip, kaip ją sprendėte? Pasidalinkite savo patirtimi.
Malonu susipažinti labai 😉 Bet nuotraukytės kaip matau nepavyko įkelti... ☹ Su artėjančiomis šventėmis!! 😀 🌷
Jei dukra labai mėgdavo važiuoti automobiliu ir ramiausiai sėsėdavo kėdutėje, tai sūnus nuo pirmų mėnesių jos "nepripažįsta". Tik važiuojant ilgą atstumą (daugiau nei 100 km) užmiega, o šiaip visą laiką nenurimsta vietoje, turiu laikyti ant rankų arba maitinti, kad būtų ramu.
Mes su kedute irgi labai vargome. Rekdavo, zviegdavo, nes mama sedi gale ir neima jos ant ranku. Musu visos keliones ilgos, todel taikydavom ant miegamo laiko. Bet syki draugai patare, kad pasodinti mazaja i kedute, o mamai sesti i prieki.. o kedute buvo uz mamos sedynes... taigi ji matydavo tik teti, ir tas kazkaip suveike... o kai su vienu teciu vaziuodavo tai isvis jokiu oziu nebudavo... taigi palaipsniui taip ir pripratom...
Apsikraudavome visokiais žaisliukais, seniau matytais, naujų nupirkdavome , arba sumeistraudavau iš kokių buities daiktelių, nu žodžiu kiekvienai mūsų ilgesnei kelionei pasitelkdavau fantaziją. kad eitų sudominti mažąjį keleivį Kol ilgainiui visai noriai pradėjo sėdėti kėdutėje, o pradėjęs šnekėti pats liepdavo sodinti jį į sostą -)
atsiseda ir ziuri i salis,kol vaziuojam tyli,,
kolkas ir mum patinka vaziuoti, neaisku kaip bus toliau😀
nors mes kedute naudojam nuo gimimo dabar jis joje visiskai nesedi ☹ nebent jam laikas miegot ir uzmiega (tai jei kur vazuojam toleliau visada taikomes i jo rezima) kolbuvo maziukas dar guledavo bet tik paaugo- viskas. Rekimai, zviegimai ir gana. O kas belieka- tik paiimt ant ranku, nes valanda laiko klausyt masinoj rekimo sunkoka
mano paneliai sedejimas keduteje puse bedos tik ne i tolima kelione ji pervarksta paskui sunku nuraminti pasiemus ant ranku
manajai patinka sedet keduteje, visiskai nepriestarauja 😀
Kadangi mes kedutej sedim nuo pirmo menesiuko, tai tokiu prolemu neturim. Visada mazoji mielai seda i kedute. Tikiuosi ir paaugus mielai joje sedes. 😀
o as nezinau ka daryti...mano maziukas joje neseda...☹
Mano suneliui, kaip tik labai patinka vaziuoti automobiliu ir nesvarbu ar ant keliu ( taip buna labai retais) ar keduteje. Siaip as grieztai ziuriu ir manau, kad vaikas butinai turi buti keduteje. Ka gali zinoti, kas laukia uz posukio...
Dar maniskei labai patinka,
mūsiškiui irgi patinka sėdėti kėdutėje, kolkas jokių problemėlių neiškyla :-)
na o mes neturim jiokiu bedu su auto kedute nes jia naudojiam jau nuo gimimo tai nekilo jiokiu problemu iki siol
jo su tuo veziojimu mes ir turime bedu labai nenori sesti y kedute, bet va per prievarta sodini issiverkia ir po to apsiramina vaikas lb jau verziasi i prieki kaip tikras didelis vaikelis😀 bet va gal kada isaus ta lemtinga diena kai ses savo noru i kedute.