Laba diena visoms mamytėms ;)
Darbas. Darbas. Ir dar kartą darbas. Toks gyvenimo stilius turbūt priimtinas ne visiems, o kai kam tai tiesiog misija neįmanoma. Sako, jog tokį gyvenimo kelią renkasi viengungiai, kurie liaudyje vadinami senberniais arba senmergėmis.
Taigi šiandien norėčiau su Jumis pakalbėti apie darbą, tiksliau, įdomu būtų sužinoti: ką Jūs manote apie moteris vadoves?
Norim to ar ne, kiekvienas darbe turime didesnį ar mažesnį kolegų būrį. Darbas, bendravimas, bendri tikslai ir uždaviniai, komandinis ar asmeninis - pavienis darbas. Atrodytų, nieko naujo, tačiau įdomu štai kas.
Ar skiriasi darbas, jo kokybė ir panašiai, jei vadovas yra moteris/vyras? Kaip skiriasi ir iš ko galima spręsti apie tai?
Prisipažinsiu, kiek teko dirbti, visuose darbuose mano vadovas buvo vyras. Šiuo metu tenka vadovautis moters nurodymais. Negalėčiau pasakyti, kad moterys yra prastesnės vadovės, tačiau jų vadovavimo principai savotiški. Pastebėjote? Aš - taip.
Jei vyras priima konkrečius ir aiškius sprendimus, moteris dažnai dvejoja, kartais persigalvoja. O kur dar nuotaikų kaita... Ji pastebimai dažnesnė nei pas vyrus. Sutinkate? Tai kaip vis dėlto atrasti tą santykį, gerą ryšį su vadovu moterimi?
Jei pasakysi komplimentą... Gali ne taip suprasti, pamanys kabini arba... Tylėsi ir nieko nesakysi, pagalvos, na kažkas negerai ir nebus to asmeninio ryšio... Šypsosies - ji galvos, ir vėl tas kvailelis šiepia dantis savo..
Su vyrais paprasčiau, jiems komplimentai patinka, tačiau sakomi kiek kitaip. Sprendimai priimti dažniausiai būna konkretūs, aiškūs ir nekeičiami.
Tai kas gi geriau: vadovas vyras ar vadovas moteris?
Kaip „pataikyti“ į taktą?
Kokia Jūsų patirtis, mielos mamytės?
Labai priklauso nuo srities, taciau moterys nusileidzia vyrams del vieno dalyko - emocionalumo. Turejau moteri vadove, kuri buvo tokia slyksti, jog esant galimybei tikrai rinkciausi vyra ir apskritai, vyriska kolektyva 😃 Taciau nepaisant visko, spresti vien pagal lyti yra sudetinga.
šiaip jau pasaulį valdo moterys 😀 😃 😃
Labas Matai,
atsakant į tavo klausimą, tai kaip ir neturiu atsakymo 😉 kiek esu turėjusi darbdavių, tai vadovės buvo moterys, neskaitant kad savininkai buvo vyrai. Su vyrų vadovavimu susidurti tiesiogiai net ir neteko.
O kas dėl moterų vadovių, visos buvo labai šaunios moterys. Žinoma, ne visoms pavykdavo namų rūpesčius palikti tik namie. Kaip Odeta minėjo, kad taip turėtų elgtis geras vadovas. Bet, kad darbo kokybė nelabai nuo to nukentėdavo.
Atsiprašau, privėliau klaidų savo rašliavoje 😀
laba diena, šituo klausimu galiu pasisakyti ir aš. Teko dirbti vadove vien vyriškam kolektyvui, o dabar vadovauju moteriškam. Su vyrais aplamai dirbti gal kur kas lengviau, nei su moterimis, nes vyrų požiūris į daugelį dalykų yra legvesnis, tačiau moterys dirba atsakingiau, kruopščiau. mato pasakymas, kad sunku dirbti su vadove moterimi dėl to, kad jaučiasi nuotaikų kaita, man nelabai suvokiamas, kadangi: visų pirma- geras vadovas (nesvarbu vyras, ar moteris)- turi savo naminių emocjų į darbą neatnešti. Sugebėjimas tai suvaldyti- aukštaiss pilotažas (čia mano nuomone). Per 5 metus vadovaujančio darbo išmokau tai padaryti ir tuom didžiuojuos. Dalis vyrų, užimančių aukštesnes pozicijas (bent jau kompanijoje, kurioje aš dirbu), to padaryti nesugeba. Antra-vadovė moteris bus kur kas supratingesnė. Taip pat nemanau, kad sprendimų tvirtumas priklauso nuo lyties, tai daugiau įtakoja žmogaus kaip lyderio asmeninės savybės. Dėl vadovavimo principų- čia vėlgi priklauso nuo vadovo lyties, o ir nuo pačio darbuotojo brandos lygio, galų gale nuo jo požiūrio į patį vadovą. mano gero vadovo formulė tokia- vadovas=lyderis. Jei darbuotojas negali dėti lygybės ženklo tarp šių sąvokų, tada vadovas turi imtis kažkokių priemonių. Manu yra nuostabių vadovių moterų ir vyrų, tik viskas priklauso nuo požiūrio, galų gale ir srities, kurioej dirbama.
sveikas Matai, seniai begirdetas 😀 gera tema ir bandau pati sau pasvarstyti, bet labai sunku, kadangi pati pries iseidama motinystes atostogu buvau vadove ir pasakysiu dirbdama 4 metus toki darba, mastydavau, kad vyrams turbut lengviau tokioje pozicijoje butu, nes jie ne tokie emocionalus, ne taip viska ima i sirdi, ne taip pergyvena jautriai del nesekmiu. As kadangi dirbau su moksleiviais, tai labai emociskai sunkus ir atsakingas darbas, tai grizdavau namo su visomis problemomis, lyg su savomis 😀 o siaip pries tai visi mano vadovai buvo vyrai, tai is salies net neturiu su kuo palyginti! Bet tiesa manau ta, kad abi lytys gali buti gerais vadovais, tik abiems lytims reikia dirbti prie tam tikru savo savybiu.