Pažiūrėjus filmo "Paskutinės atostogos" anonsą kilo minčių apie tai, ką daryčiau sužinojus, kad liko gyvento vos keli mėnesiai.
Nežinau, ar tas mano optimizmas tokio lygio, kad galėčiau tuos mėnesius prakeisti turiningai, aktyviai ir linksmai.
Abejoju, ar sugebėčiau valdytis ir nenugrimzti į nevilties duobę.
Ačiū Dievui, dar nesu susidūrusi su mirtim nei aš asmeniškai, nei mano artimieji. Manau, kad geriau staigi mirti nei "prognozuota".
O ką Jūs darytumėt, sužinojusios, kad liko visai nedaug?.....
Visos dienos butu kaip svente😀
sandr 😃
*dalykus
apiplėščiau visus bankus ir padaryčiau "sninga pinigais" 😃 (o jei rimtai, tai apie tokius daykus negalvoju, kas būtų, jei būtų)
Man patiko Živilės žodžiai, kad reikia gyventi šia diena.... O šiaip niekada negali žinoti, kaip elgtumeisi, jei iš tiesu taip nutiktu.. 😀 Aš manau visą laiką praleisčiau su man brangiausiais žmonėmis 😀
jauciu padaryciau kazka beprotisko, ta prasme, kad iskoliociau, ka labai noriu, o ka gero tai kazin, ne tas rupetu 😀
o ka daryt zliumbt,guostis kazkam,velnioooop tai 😀
😃 man eitu,as atsijungiu su meditacija ,gali valdyt savo prota,jausmus,poreikius 😀
LAIMONDA,kaip ten išeitų atsiduot aistrai,jei į užpakalį grabas stuksėtų,jaučiu apniktų juodos mintys,ir viltis dar pagyventi.
negalvoju apie tai ,bet jai taip nutiktu net nezinau
Mergikes! Pirmiausia,tai noriu pasakyti,kad istikruju tai niekas negali pasakyti tiksliai,kada ta mirtis ateis. Dirbu ligonineje,esu maciusi,kaip pakyla zmones is mirties patalo ir dar pagyvena,stebindami visus gydytojus,kad jie vis dar gyvi 😀 esu maciusi,kaip nenumatytai greitai mirsta tie,kurie dar galejo gyventi.....taip,kad neimanoma turbut ir isivaizduoti,ka darytum,suzinojus,jog liko gyventi tiek ar tai tiek.Situacijos gali buti labai ivairios ir istikruju turbut niekas tiksliai ir nepasakys,ka darytu,jeigu....nes niekas nezinome,ka darytume istikus vienokiai ar kitokiai nenumatytai,ekstremaliai,kraupiai gyvenimo situacijai.... Manau dar,kad geriau ir nezinoti tokio dalyko kaip mirties data....
ka jau cia ir bedarysi..manau galima ir isproteti tikraja zodzio prasme suzinojus tai,bet jei jau taip ir butu manau pasiduociau aistrai..bet ir seip gyvenimas laikinas ,viskas laikina,mes laikini,per daug trapus jis,uztai ir gyvenu sau ir taip lyg paskutine diena butu.. 😀
kaip tik ,dauguma sužinoją kad liko nedaug gyventi,kabinas į gyvenimą,ieško išeičių ir būdų pasveikti.
deja..deja..paprastai buna taip, kad liga zmogu paguldo i patala, o tada jau turbut nieko nenori.Bet jei buciau stipri ir zinociau, kad saulelydis nebe uz kalnu tuomet visa save atiduociau artimiesiems,kad jieme butu lengvesnis mano isejimas..
brrrrr...net nupurte nuo tokios rasliavos.
as turbut uzsisklesciau nuo visu, nesugebeciau su niekuo bendrauti
teko susidurti, buvo pasakyti zodziai gydytojo, kad po savaites ar dvieju galiejau mirti, spejo suteikti pagalba 😀
Net neisivaizduoju... Atastogaut nebutu is ko, nes santaupu neturiu, tad kas beliktu? Sedet ir laukt😀
as tai irgi pagyvenciau savo malonumui,nors trumpam 😃 tik varyciau atostogauti su seima 😉